Kovo 16 d., ketvirtadienį, į Jonavos rajono savivaldybės viešąją biblioteką susirinko gausus būrys įvairaus amžiaus žmonių, norinčių paklausyti istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio fakulteto doc. dr. Deimanto Karvelio paskaitos apie vieną iš pirmųjų protestantų ir raštijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininkų – Abraomą Kulvietį.

Pradžioje visus susirinkusiuosius pasveikino Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, nuskambėjo Dievą aukštinanti giesmė ir pirmosios knygos lietuvių kalba – Martyno Mažvydo Katekizmo – ištrauka. Renginį organizavusios Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas trumpai priminė apie Reformacijos judėjimą, pasklidusį Europoje prieš 500 metų, pristatė pagrindinius šio judėjimo veikėjus Europoje ir Lietuvoje.

Po Reformacijos apžvalgos mikrofonas buvo perduotas pagrindiniam vakaro pranešėjui, istorikui doc. dr. Deimantui Karveliui, kuris priminė kai kuriuos žinotus ir atskleidė daugeliui dar negirdėtų faktų apie pirmojo LDK intelektualo, kuris mokėsi net 5 Europos universitetuose ir pirmasis iš lietuvių užsienyje įgijo mokslų daktaro laipsnį, Abraomo Kulviečio gyvenimą ir veiklą LDK.

Įdomu buvo sužinoti, kad apie 1512 metus smulkiųjų–vidutinių bajorų šeimoje gimęs Abraomas Kulvietis degė nepaprastu noru mokytis. Jis studijavo net 5 geriausiuose to meto Europos universitetuose, skaitė pačias geriausias knygas ir troško gyventi bei darbuotis dėl Lietuvos. Kulvietis buvo pirmasis iš lietuvių, studijavęs lietuviams uždraustame protestantiškame universitete Vitenberge (bajorai, studijavę ne katalikiškuose universitetuose, galėjo netekti titulo, privilegijų, dvarų…), kur klausė ir paties Martyno Liuterio paskaitų. Istorikas Deimantas Karvelis pacitavo ir dar niekur neskelbtą vieno garsiausių vokiečių protestanto P. Melanchtono laišką LDK kancleriui Albertui Goštautui, kuriuo jis prašė kanclerio „globoti šį itin gabų ir kompetentingą jaunuolį (Abraomą Kulvietį), nes ateityje jis gali tapti tėvynės pažiba“ (Kulvietis jau buvo gavęs žinių, kad Lietuvoje jo laukia persekiojimas).

Taigi, mokęsis Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir įgijęs mokslų daktaro laipsnį, 1541 metais Abraomas Kulvietis grįžta į Lietuvą, į Vilnių. A. Goštautas jau buvo miręs, tad čia jį globojo iš Italijos kilusi Karalienė Bona. Deja, po pasakyto pamokslo vienoje Vilniaus bažnyčioje, kuriame Kulvietis „skelbė tai, ko tuo metu nebuvo galima kalbėti“, Vilniaus vyskupas uždraudžia jam pamokslauti. Tuomet Kulvietis, su Karalienės Bonos leidimu, įkuria mokyklą, kurią galima laikyti pirmąja vidurine mokykla ar net kolegija LDK, kurioje studijavo apie 60 bajorų vaikų. Ši mokykla buvo labai aukšto lygio, bet, deja, po metų ji buvo uždaryta, nes ji buvo ne katalikiška, bet protestantiška. Abraomas Kulvietis buvo atskirtas nuo katalikų bažnyčios ir, Karalienės Bonos įspėtas, pabėgo į Prūsiją, į Karaliaučių, kur jo laukė kunigaikštis Albrechtas, pasiūlęs jam vadovauti Karaliaučiuje steigiamam universitetui. A. Kulviečiui pabėgus iš Lietuvos, į kalėjimą dėl sūnaus veiklos uždaroma jo motina, nors tėvai niekada neragino jo mokytis ir nerėmė jo veiklos.

1543 metais Kulvietis parašė atvirą laišką Karalienei Bonai, kuriame viešai išpažino savo įsitikinimus ir pabandė pajudinti „tiesos monopolį“, nurodė pagrindines katalikų bažnyčios klaidas, bet neįžeidinėjo kitaip tikinčių ir mąstančių. Jis rašo ir apie tai, kad yra daug lietuvių, kurie Europoje įgijo puikų išsilavinimą ir norėtų darbuotis dėl Lietuvos, bet jų čia niekas nelaukia…

Visgi 1545 metais Kulvietis grįžta į Lietuvą. Anksčiau manyta, kad jis grįžta dėl įkalintos mamos, bet motina jau buvo išvaduota, ir vėliau paaiškėja, kad į Lietuvą jis grįžo padėti keliems studentams ginčytis dėl jų tikėjimo. Deja, vos grįžęs į Lietuvą, po trijų dienų Abraomas Kulvietis mirė. Bet prieš mirtį, kaip rašo jo draugas Hopijus, susikvietė visus tarnus, valstiečius, ir paprašė visų susirinkusiųjų sugiedoti vieną jo išverstą psalmę, palaidoti vienoje iš Kulvos kalvų ir jo antkapyje užrašyti šiuos Apaštališkojo tikėjimo išpažinimo žodžius: „Tikiu nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.“

Nors gyveno labai neilgai – mirė būdamas vos 33 metų, nesukūrė šeimos ir, žmogiškai vertinant, nepasiekė nieko, Abraomas Kulvietis visgi nuveikė nepaprastai daug. Reformacijos epocha, kaip sakė dr. D. Karvelis, pirmasis istorijos laikotarpis, kai lietuviai pradėjo garsėti Europoje ne dėl savo kalavijo, bet dėl intelekto.

Reikia pripažinti, kad daugelio iš mūsų žinios apie Reformaciją ir jos veikėjus Lietuvoje tėra labai paviršutiniškos, tad visada malonu klausyti puikiai istoriją išmanančio ir su užsidegimu apie ją pasakojančio istoriko dr. Deimanto Karvelio paskaitų. Tikime, kad šiais metais, kurie Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais, turėsime progos išgirsti dar ne vieną paskaitą, primenančią garsias Lietuvos asmenybes ir galbūt įkvepiančią mokytis iš jų, su viltimi žvelgti į Lietuvos ateitį.

Smagu, kad Reformacijos metų renginiai neaplenkė ir Jonavos – šio nedidelio Lietuvos miestelio, kuriame ir stovi paminklas vienam garsiausių Lietuvos reformatorių Abraomui Kulviečiui. Dėkojame istorikui Deimantui Karveliui, Jonavos evangelikų bažnyčiai ir Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojams už tokią puikią galimybę prisiminti šį Lietuvos šviesuolį.

Besidominčius šiuo „ledus pralaužusiu“ LDK intelektualu kviečiame peržiūrėti visos paskaitos vaizdo įrašą: