1942 m. Giesmynas (Audio, pildoma)

Pratarmė 

Ev. Liuterionių Konsistorijos ir Ev. Reformatų Kolegijos pastangomis 1940 m. birželio turėjo būti išleistas bendras lietuviškas evangelikų giesmynas. Tačiau dėl nenumatytų įvykių šis darbas susitrukdė. Karo audroms per Lietuvą praūžus, evangelikai lietuviai pasiryžo anksčiau pradėtąjį darbą baigti.

Nors pandemija ir ją lydintys suvaržymai gerokai apribojo meno kolektyvų veiklą bei kultūrines iniciatyvas, kviečiame pasidžiaugti metų sandūroje dienos šviesą išvydusia kompaktine plokštele ir chorinės muzikos natų rinkiniu „Muzika Reformacijai“. Tai projektas, kuriuo siekta į vieną vietą surinkti ir apibendrinti chorinės muzikos iniciatyvas, skirtas paminėti Reformacijos 500 metų jubiliejų Europoje ir Lietuvoje (1517–2017).

Recenziją parašė Steponas Omnes (Étienne Omnès) prancūzakalbiui reformatų teologijos tinklalapiui www.parlafoi.fr. Jam knyga (prancūzų kalba) buvo padovanota mainais už sąžiningą recenziją.

1647 metais pasirodęs presbiterijonų Vestminsterio tikėjimo išpažinimas reformuotoje kalvinistinėje tradicijoje yra paskutinis tos epochos reikšmingas protestantų išpažinimas. Atsitiktinai sudarytas tuo pačiu metu kaip ir Vestfalijos taika, jis taip pat užbaigia ir reformacijos kaip konfesijų formavimosi bei konfliktų epochą. Be to, šis išpažinimas yra ne tik paskutinis tarp gausių bažnytinių dokumentų, bet ir, galima drąsiai sakyti, – jos karūna. Kažin ar surastume kitą išpažinimą, tokį tikslų žodžiu ir tokį precizišką išraiška. Jis – lyg deimantas, virtinę metų šlifuotas daugiau negu šimto teologijos žinovų ir praktikų. Anglosaksiškoje erdvėje iki šių dienų jis yra vienas žinomiausių protestantiškų tikėjimo išpažinimų. Be to, šis išpažinimas nurodo kitokį vienybės bei susitaikymo kelią, negu švietėjiškoji teologija: plataus ir tvirto susitarimo svarbiausiais klausimais, biblinės tiesos išsaugojimo ir išlaikymo bei atvirumo kritikai kelią.