Reformacijos paminėjimo pamaldoms 2021-jų Viešpaties metų spalio 31 d. reformatai iš visos Lietuvos rinkosi į Kėdainius. Senamiesčio centre esanti Reformatų bažnyčia seniai bematė tiek žmonių: po pamaldų savose bažnyčiose atvažiavo vilniečiai, kauniečiai, panevėžiečiai, svečiai iš Jonavos, atskubėjo šiek tiek pavėlavę biržiečiai, na ir aišku, negausios, bet susitelkusios Kėdainių parapijos nariai ir jų artimieji.

Rugsėjo 29 d. Kėdainių  ev. reformatų bažnyčioje romantinės muzikos vakaru solistas Liudas Mikalauskas ir koncertmeisteris Robertas Lamsodis vėl atnaujino koncertų ciklą, skirtą surinkti lėšas pastatyti vargonus Kėdainių miestui. Visuomeninį projektas Kėdainiams reikia vargonų startavo prieš keletą metų. Dėl pandemijos paskelbus karantiną veiklą buvo nutrūko.

Rasa Jakubauskienė

Taip jau susiklostė, kad Lietuvos centre esantys Kėdainiai niekada nebuvo tik vieną kitą tautinę mažumą glaudęs miestas. O jei jau yra ne viena tautinė mažuma, vadinasi, bus ir kelios religinės bendruomenės, konfesijos. Tiesa, Kėdainių krašto istorikas Vaidas Banys kiek skeptiškai vertina vadinamąjį Lietuvos centro daugiakultūriškumą.

2021 m. kovo 8 dienos ankstų rytą mirė viena aktyviausių Kėdainių ev. reformatų parapijos narių, jos siela, atkūrėja, organizatorė, Lietuvos Reformatų Sinodo Garbės kuratorė Zelma Mikalajūnaitė-Jodinskienė. Didžiai gerbiama ir mylima reformatė, mokėjusi ir paguosti, ir pabarti, į kurią visi kreipdavosi tiesiog vardu – mūsų Zelma.

Zelma Mikalajūnaitė gimė 1927 m. vasario 5 d. Kėdainių priemiestyje – Janušavoje, reformatų Onos (merg. Skudrickaitė) ir Mykolo Mikalajūnų šeimoje vyriausia dukra, po jos gimė sesuo Alma ir brolis Mykolas, Reformatų Sinodo kuratorius, buvęs Konsistorijos prezidentas, miręs 2012 m.

2019-ųjų spalio 31 dieną, kai protestantiškas pasaulis šventė Reformacijos dieną, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje buvo perlaidoti vasarą, tyrinėjimų metu, čia rasti buvę palaidoti pavieniai reformatų palaikai. Drąsiai rašau – reformatų, nes kitatikiai, ir dar taip garbingai – bažnyčios rūsyje – negalėjo būt palaidoti.