Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 7,1-7: ₁ Atsakau į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters. ₂Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą. ₃Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. ₄Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. 

₅Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu. ₆Žinoma, aš tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas. ₇Aš norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas šiokią, kitas anokią.

Nagrinėdami šeštąjį skyrių, jo pabaigą mes išsiaiškinome, kad mūsų kūnai mums nepriklauso, bet priklauso Dievui ir mes privalome stengtis juos išlaikyti be nuodėmės, kad taip galėtume liudyti pasauliui šventumo pavyzdį. Negalime toleruoti nuodėmingo seksualinio elgesio, negalima tam pataikauti. 1 Kor 6,13 Paulius sako: “Kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui“, o “tas, kuris susijungia su kekše, tampa vienu kūnu su ja.” (1 Kor 6,16) Ir tai reiškia, kad Viešpats mus moko ir tuo pačiu įsako, kad privalome išlaikyti seksualinę sąjungą tarp vyro ir moters tik santuokoje. Tuo mes baigėme 6-jį skyrių, apie tai mes pradedame ir 7-jį.

Septintojo skyriaus pradžioje apaštalas Paulius toliau kalba apie santuoką tarp dviejų žmonių ir tai, kad seksualinė sąjunga tarp vyro ir moters galima tik santuokoje. Tai pagrindinis šios seksualinės sąjungos principas. Tokį elgesį santuokoje galima vadinti šventu, kaip ir pačią santuoką šventa.

Dievas sukūrė žmones, kaip tvarinius, turinčius seksualinių troškimų. Ir tai buvo labai gerai. Iki tol, kol į pasaulį atėjo nuodėmė, šie santykiai buvo šventi. Tačiau nuodėmė juos iškreipė, vietoje švento seksualinio troškimo atsirado nuodėmingas elgesys, neištikimybė, svetimavimas. Tuo šventos santuokos priedermė buvo pažeista, iškreipta, sugadinta. Į pasaulį atėjus nuodėmei, ji be abejo įsigalėjo ir santuokoje. Ir toji tapo nebešventa.

Būtent šiame kontekste apaštalas Paulius rašo jog „Gerai daro vyras, neliesdamas moters." Tai tas pats,  ką jis anksčiau rašė: "Sergėkitės palaidumo!" (1 Kor 6,18). Šiame pasaulyje daugelis santykių tarp vyrų ir moterų labai dažnai yra nuodėmingi. Žmonės neretai  turi įvairių nešvarių seksualinių minčių, fantazijų, elgesio trūkumų, kas toliau veda į neištikimybę, sugedimą, priklausomybę ir į nuodėmę – baisią kūno ir sielos nuodėmę.

Vyras neturėtų galvoti, trokšti, fantazuoti apie kitas moteris. Jis turėtų „šlovinti Dievą savo kūnu“ (1 Kor 6,20), bet ne nusidėti ir kūnu ir dvasia.

Laimei Dievas mums numatė būdą, kaip galėtume padėti vienas kitam, kaip būti tyrais, kaip susitvarkyti su savo elgesiu, ir kad tas elgesys irgi patiktų Jam, mūsų dangiškajam Tėvui.

Santuoka, kuri pradžioje buvo tik seksualinio gyvenimo kontekstas – dabar tai jau metodas, kuris mums padeda saugoti save nuo pagundų, ištvirkavimo, paleistuvystės, nuo šėtono siūlomos veiklos.

Po to, kai nuodėmė atėjo į pasaulį, į santuokos prasmę, į santykius buvo įtrauktas naujas tikslas. Be tikslo (1.) tarnauti Dievui kartu (2.) didinti Dievo šeimą ir (3.) būti pavyzdžiu pasauliui, kaip Kristaus meilės savo Bažnyčiai įrodymu, santuokoje atsirado sutuoktinių pareiga išlaikyti santuokos skaistumą, susilaikyti nuo seksualinės vyrų ir moterų nuodėmės vienam prieš kitą.

Santuokoje vyro ir moters santykiai gali būti išreikšti kaip šventi vienas prieš kitą ir taip bus pagerbiamas Viešpats, įsteigęs vyro ir moters šventą santuoką.

Dievo įsteigta santuoka padeda apsaugoti žmones nuo netinkamo elgesio, kuris yra tikrai žalingas. „Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusikalsta savo kūnui.” (1 Kor 6,18)

O dabar pabandykime pažvelgti į dieviškos santuokos principus, kurioje vyras ir žmona gali turėti šventus santykius, lytinius santykius, kurie teisingi, patinkantys Dievui, kurie skatintini ir teisūs.

Pirmasis santuokos principas: Santuoka yra tik Dievo patvirtintas seksualinių santykių tarp vyro ir moters būdas.

Antroji šiandienos nagrinėjamo skaitinio eilutė mus moko: “Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą.”

Dabartiniame laisvame, be galo tolerantiškame ir visų bei visokių žmonių teises ginančiame pasaulyje daug kas galvoja, kad nieko čia blogo, jei kartais turi lytinių santykių ir už santuokos ribų. Su tuo galima susitaikyti. Dažnai sakoma, kad nerealu tikėtis, kad žmonės pirmiausiai susituoktų ir tik paskui turėtų seksualinį ryšį. Pripažįstama, jog santuoka yra gerai, bet geriau, kad dar iki jos pora išsiaiškintų ar visiškai tinkami vienas kitam. Todėl jau beveik norma tapo, kad lytiniai santykiai iki santuokos galimi, kad tai priimtina ir teisinga. Apie tai ne kartą teko diskutuoti. Tačiau tai pasaulio požiūris, tai pasaulio norma, bet ne Bažnyčios, ne Dievo žmonių, ne Viešpaties noras.

Dievas sako: “Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.”  (Hbr 13,4)

Viešpaties nurodymas toks – Pirmiausia turi įvykti Santuoka ir tik po to atsiranda santuokos patalas. Tokia yra ir Dievo tvarka. O kaip žinia, Dievo tvarka geriausia ir teisingiausia. Dievas nori, kad santuokos patalas, o tai yra vyro seksualinis ryšys su žmona, būtų kuo stipresnis. Intymūs santykiai už santuokos ribų be abejonės gali pakenkti. Ir visada kenkia, jei taip įvyksta. Štai kodėl Dievas teisia už amoralius ir neištikimus santykius, už santykius ne Jo nustatytoje šventoje porystėje.

Pažvelkite į Patarlių knygą. Čia mes randame ne vieną įspėjimą dėl ištvirkavimo, dėl neištikimybės, dėl netinkamo elgesio santuokoje. "Kam gi turėtume alpti dėl palaidūnės, mano vaike, ir glamonėti svetimautojos krūtinę?” (Pat 5,20)

Santuokoje vyras privalo rasti fizinį malonumą su savo žmona. „Gerk vandenį iš savo talpyklos, šviežią vandenį iš savo šaltinio. Nejau tavo šaltiniai turėtų lietis laukan, o vandens srovės ­ į gatves? Tebūna jie tau vienam, o ne dalyboms su svetimaisiais. Tebūna palaimintas tavo šaltinis; džiaukis savo jaunystės žmona, žavia gazele, grakščia stirnaite! Jos krūtys tedžiugina tave visada, būk nuolat apsvaigęs jos meile.“ (Pat 5,15-19) Šis mintis  labai aiški: Dievas palaimina santuokos patalą, o ištvirkėlius ir svetimautojus Jis teis.

Antras principas kad  Vyras ir žmona turi pareigą remti ir skatinti vienas kitą santuokoje.

1 Kor 7,3-4: “Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona.”

Pareiga vienas kitam apima labai plačią santuokinio gyvenimo prasmę. Vienas šio principo esminių punktų yra ir apie seksualinį grynumą. Būtent dėl šio principo nesilaikymo labai dažnai santuoka netenka šventumo ir veda į išsiskyrimą. Pareiga vienas kitam, palaikymas vienas kito santuokoje ar šventame šeimos patale ją sutvirtina, sustiprina ir Dievo akyse įgauna šventumą.

Sutuoktiniai turi pasinaudoti tik sveikais, vienas kitam maloniais, meile ir pagarba paremtais lytiniais santykiais. Nesusituokusių žmonių seksualiniai santykiai yra nuodėmingi, nes tokie žmonės neįsipareigoję nei prieš vienas kitą ir nei prieš Dievą, todėl jie negali būti toleruojami, priimtini krikščioniui. Tokius santykius turintys kiekvienas gyvena sau, savus gyvenimus.

Teisingai suvokiami santuokiniai ryšiai – kai visose srityse sutuoktiniai privalo palaikyti vienas kitą, turi gyventi vienas kito naudai ir džiaugsmui, o ne kiekvienas savo. 

Ir trečiasis principas kalba apie labai panašius dalykus: Mes neturime būti savanaudžiais vyrais ir žmonomis.

1 Kor 7,5  “Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.”

Ši Rašto eilutė pradedama labai gražiais, net idealistiniai žodžiais: „Nesitraukite vienas nuo kito...“ kaip gražu, kaip miela, tačiau realiame gyvenime tai įvykdyti sudėtinga, o gal net neįmanoma. Net šventoje, Dievui patinkančioje, palaimintoje santuokoje būna laikas kai vyras ar žmona visgi turi ir sau suteikti daugiau laiko, dėmesio, turi atsižvelgti ir į savo poreikius. Tai galėtų reikšti, kad ne visada vyras gali visiškai pilnai patenkinti žmonos emocinius poreikius. Taip pat ir žmona tikriausiai ne visada gali visiškai atsiduoti vyro seksualiniams poreikiams. Paulius moko apie trumpą tokio sutarimo laiką, kai sutuoktinisai turi pasirūpinti ir savimi. Tas trumpas laikas privalo ugdyti kiekvieną atskirai santykiui su Dievu - mūsų visų vienu Dievu. Paulius ragina atsidėti maldai ir paskui vėl sueiti draugėn. Kiekvienas po žemiškų santykių, darbų, veiklų, tarnysčių, kokios jos prasmingos ar naudingos mums beatrodytų, turime sutelkti dėmesį savęs atstatymui, savo santykių su Dievu atstatymui.

Nesusituokusiems, neturintiems tvirto dvasinio ryšio trumpas išsiskyrimas lengviau išgyvenamas. Kaip ir ilgas išsiskyrimas. Arba tiesiog išsiskyrimas. Tačiau jei žmogus vedęs, tuomet visada vyras turi įtaką žmonai, kaip ir žmona vyrui. Ir net trumpas išsiskyrimas šeimoje gali būti sudėtingas ir sunkiai išgyvenamas. Todėl Paulius akcentuoja sutarimą. Šeimoje visuose reikaluose turi būti sutarimas, kalbėjimas, supratimas – tik tada veiksmas.

Jei sutuoktiniai susitarę trumpam atsiskiria – tai gali palaikyti vienas kitą ir tik stiprinti santykius. Jei tokio susitarimo nėra – santykių pagerėjimo tikėtis neverta, jie tik pablogės.

Taigi, svarbiausia čia yra susitarimas. Ir šis susitarimas būtinai turi būti ribotas laike, kuriuo metu vedęs vyras gali suteikti dėmesį savęs tobulinimui, dvasiniam ugdymui. Taip pat ir ištekėjusi moteris turi teisę gauti trumpą asmeninį laiką, kad suteiktų dėmesio sau, savo dvasiniam ugdymui.

Labai svarbu, kad šis sutarto išsiskyrimo laikas būtų ribotas, kad sutuoktiniai jam pasibaigus vėl galėtų sueiti ir vėl vienas kitą remti ir kad nei vienas net negalvotų apie kitą žmogų, ne sutuoktinį.

Ketvirtasis principas, kad šeima, vyras žmonai ar žmona vyrui, santykiai ir malonumai, intymumas ir artumas yra Dievo dovana, bet tai nėra Jo įstatymas.

1 Kor 7,6-7: “Žinoma, aš tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas. Aš norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas šiokią, kitas anokią.”

Mielieji, turime suprasti, kad santuoka yra Dievo dovana. Tai tauri Dievo dovana. Ne aš pats susiradau sau žmoną, ją suviliojau, parsivedžiau, vedžiau ir dabar turiu, džiaugiuosi ir darau su ja ką noriu. Taip ir žmona, - „ištekėjau, tai dabar vyras yra mano nuosavybė ir priklausomybė.“ Toks supratimas niekur nenuves. Tik apaštalo Pauliaus pamokymas, kad žmona vyrui, taip pat ir vyras žmonai yra Dievo dovana mus veda tobulumo link. Šventa santuoka yra Dievo dovana. Kiekvienas žmogus privalo gyventi su dėkingumu už šias Jo dovanas.

Labai svarbu suprasti, kad būti nevedusiam ar netekėjusiai nėra prakeikimas ar teismo nuosprendis. Ir tuo tikrai galima mėgautis kaip Dievo dovana – kitokia dovana. Nesusituokęs asmuo turi daugiau laisvės ir galimybių, daugiau laiko tarnauti Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai. Argi tai ne dangiška dovana? Bet ši dovana skirta ne visiems. Niekas nereikalauja, kad visi liktų nesusituokę, kad taip galėtų daugiau atsiduoti Dievo Bažnyčiai. Nors kai kurie žmonės turi šią dovaną ir ja naudojasi, tačiau dauguma nori vesti ir tekėti. Ir tai nėra savanaudiška, nes Santuoka - Dievo dovana, kurią privalome priimti su dėkingumu.

Mielieji, ką mums sako visas šis skaitinys?

Galite būti vienas ar viena, galite vesti ar tekėti. Ir viena ir kita yra Dievo dovana. Nei viena, nei kita nėra įstatymas, kuris reikalauja tik taip, o ne kitaip.

Kokia bebūtų Dievo dovana, ją turime pasinaudoti Jo garbei, Jam už kiekvieną dovaną dėkoti ir panaudoti šią dovaną pagal Dovanotojo valią.

Viengungystė - Dievo dovana, suteikianti galimybę tarnauti Viešpačiui be įsipareigojimų kitiems.

Santuoka taip pat - Dievo dovana leidžianti turėti šventus fizinius, kūniškus vyro ir žmonos, Dievo duotus, santykius, kurie leidžia lengviau pabėgti nuo palaidumo. Tyra, ištikima santuokos meile vyras ir žmona parodo Dievo tyrą meilę savo tautai. Tai puikus liudijimas pasauliui - Liudijimas, kad Viešpats mus myli. Vyro ir žmonos meilė be žodžių, bet su didžiule jėga liudija Dievo meilę mums.

Vienam Dievui Garbė! Soli Deo Gloria!