Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 7,23-24: Jūs, brangiai nupirkti, nepasidarykite žmonių vergais. Kiekvienas jūsų, broliai, koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą.

Trumpas skaitinys – tik dvi Šventojo Rašto eilutes, tačiau jos tikrai vertos platesnio nagrinėjimo ir jos labai glaudžiai susiję su ankstesnėmis Rašto eilutėmis – jau nagrinėtomis.

Ar prisimenate, 7 sk. mes klausėme – Kaip krikščionys gali gyventi nuodėmingame pasaulyje? Tada ir atsakėme, kad norėdami gyventi šiame pasaulyje pirmas mūsų uždavinys turėtų būti keisti save, ruošti save naujam dangui ir naujai žemei. Tik taip galime teisingai įtakoti pasaulį, kuriame gyvename, mūsų aplinkinius su kuriais susitinkame, kartu dirbame, mokomės, atostogaujame ar tiesiog bendraujame. Krikščionio gyvenimas prasideda nuo pasikeitusios širdies, kuri vėliau keičia gyvenimą – veiksmus, mąstymą, ir šis gyvenimas tampa veiksmingu tikėjimo liudytoju pasauliui, kuriame gyvename.

Šiandienos nagrinėjamos eilutės mums primena tris svarbias mintis, kuriomis apaštalas Paulius mus moko ir padeda tapti veiksmingais Dievo Žodžio, Kristaus Evangelijos - Gerosios Naujienos liudytojais.

1. Esame Kristaus vergai.
2. Neturime gyventi kaip nuodėmės vergai
3. Dievas yra su mumis kiekvienoje situacijoje.

Pradėkime nuo to, kad esame vergai. Ir tai ne pati maloniausia socialinė padėtis. Tačiau tą padėtį ir supratimą kardinaliai keičia prieš tai buvęs žodis KRISTAUS vergai. „Jūs, brangiai nupirkti,“ (23 eil.). Ir žodžiai „vergai“ ir „nupirkti“ mums sunkiau suprantami. Ypač tiems kas mažiau domisi senovės istorija. Arba nors ir domisi, bet be abejonės su tuo gyvai nesusidūrė. Gal būt tai nusikalstamo pasaulio požymiai. Prekyba žmonėmis, prostitucija... Deja, šiandien tai vis dar pasitaiko.

Tačiau Romos imperijoje tai buvo įprasta praktika. Didelė dalis romėnų buvo vergai. Ir ši tuometinė situacija buvo privaloma Romoje, tai buvo Romos tuometinės ekonomikos dalis. Žmonės buvo perkami ar parduodami kaip daiktai, gyvuliai ar paslaugos. Biblijoje skaitydami Pauliaus, Petro, Jokūbo laiškus suprantame, kad Kristaus apaštalai, artimiausi Jo sekėjai, kiti lyderiai - Naujajame Testamente buvo vadinami Kristaus tarnais. Panašu, kad ir daugelis tuometinių eilinių krikščionių buvo tarnai arba vergai.

Apaštalas Paulius panaudoja tokią patirtį, kad paaiškintų Korinto krikščionims Evangeliją, kad net vergų padėtis netrukdo jiems tapti Dangaus Karalystės paveldėtojais. Tai mes skaitome ir ankstesnėse eilutėse – 1 Kor 7,21: “Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesisielok“. Taigi, Paulius guodžia sakydamas „nesisielok“. Daugelis ir šiandien jaučiame socialinę, turtinę nelygybę, neteisybę, didžiulį skirtumą tarp socialinių grupių. Dar daugiau tai buvo jaučiama Pauliaus laikais. Tačiau Paulius ir Kolosų krikščionims rašė, kad  jie dėl to nepergyventų, nesisielotų, nes Dievo pašauktųjų, išrinktųjų Bažnyčioje, nes „čia jau nebėra nei graiko, nei žydo, nei apipjaustyto, nei neapipjaustyto, nėra barbaro, skito, vergo, laisvojo, bet visa ir visuose - Kristus.” (Kol 3,11) Ir laiške galatams Paulius rašė: „3,28: “Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!” Kristuje mes visi esame lygūs.

Kristuje visi esame lygūs, nors turime skirtingas tarnystes, pareigas, darbus, padėtį. Kristus mus laiko vienodais – esame vienodai nusikaltę, visi esame nuodėmės paliesti, visi, kol nebuvome Kristaus išlaisvinti, buvome šėtono vergystėje, jam tarnavome. Visgi Kristus atgaivino savuosius, suteikė dovaną, suteikė tikėjimo malonę, todėl galime turėti ir geresnius, kilnesnius tikslus ir norus nei kiti. Paulius rašė laiške Kol  3,13: „Taip pat ir jus, mirusius nusikaltimais ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus.” Ir laiške Romiečiams skaitome, kad „Nėra teisaus, nėra nė vieno. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!” (Rom 3,10-12) Labai bauginantys žodžiai, keliami kaltinimai. Deja, jie visiškai teisingi. Ir tie kaltinamieji esame mes. Arba buvome. Kol Kristus mūsų neišgelbėjo, kol neatpirko mūsų nuodėmių. Mes visi buvome vienodi nuodėmės vergai. Šėtono vergai! Bet “dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!” (2 Kor 9,15) “Jis mus atpirko.” (Gal 3,13) “Jis brangiu savo krauju už visas mano nuodėmes tobulai sumokėjo ir išvadavo [mus] iš visos velnio galybės.” Ir dabar mes esame “savo ištikimojo Išganytojo Jėzaus Kristaus nuosavybė.” (Heidelbergo Katekizmo 1 klausimo atsakymas – HK 10)

Paulius sako: „Jūs, brangiai nupirkti“. Esame nupirkti, tačiau esame ypatingas pirkinys. Ir kaina ypatinga. Nors pripažįstame, kad esame vergai. Tačiau kitokie – Kristaus vergai. Taip pat ir šis nupirkimas kitoks. Paulius sakydamas brangiai kalba apie Pirkėjo – Jėzaus Kristaus pasiaukojimą vykdant šią misiją, šią Tėvo užduotį. Tai nebuvo lengvas žingsnis net Kristui. Iš tiesų tai buvo labai sunku. Kodėl? Juk jis Viešpats? Jėzus turėjo atsisakyti savo šlovės, begalinės šlovės susitapatindamas su žmogumi, nuodėmingu, sugedusiu, silpnu žmogumi. Su nuodėmės vergu. Būdamas Viešpačiu, Karalių Karaliumi staiga privalėjo patapti vergu.

Apie šį be galo svarbų įvykį Paulius rašė laiške filipiečiams 2 sk. 7 eil. minėdamas, kad Jėzus “apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės.” Kaip mums gera užsivilkti naują gražų rūbą – pakeisti seną nunešiotą – į naują, gražų patogų; kaip malonu pakeisti seną, gendantį, nepatogų automobilį į naują greitą, ekonomišką, patogų, modernų; kaip gerai persikelti gyventi iš vieno kambario buto į 3-jų, ar iš buto persikelti gyventi į namą. Tačiau Jėzus pasirinko kitą kelią. Visiškai priešingą. Ir tas kontrastas nesuskaičiuojamai didesnis. Jėzus patogią dievišką būseną pakeitė žmogiškąja. Dievas tapo žmogumi. Nusižemino iki žmogaus lygio...

Kita labai svarbi priežastis, kodėl Jėzaus pasiaukojimas dėl mūsų buvo toks sunkus, nes Jis prisiėmę BAUSMĘ. Prisiėmė mums priklausančią bausmę. Svetimą bausmę. Taip mes galime suprasti. Tačiau Kristui ši bausmė nebuvo svetima. Nors ne jo, bet jo mylimų žmonių. Tų, kuriuos Tėvas išrinko, paskyrė, pašventino, kuriuos atgaivino suteikdamas tikėjimo malonės dovaną. “Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu.” (2 Kor 5,21) “Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.” (Fil 2,8) Kristus nenusipelnė mirti. Mes nusipelnėme mirti. Mes turėjome Kristaus vietoje kaboti ant kryžiaus. Bet Jis mirė už mus, nors mes nusipelnome Dievo pykčio ir bausmės nuosprendžio ir mes turime “būti Dievui dėkingi už Jo išgelbėjimą.” (HK 2)

Ir tai reiškia, kad turėtume su džiaugsmu priimti vergystę Jėzui, turėtume norėti gyventi šventą gyvenimą. Tai antroji Pauliaus mokymo mintis ir jo nurodymas korintiečiams.

Eisime prie antrosios Pauliaus mums siunčiamos minties, kad būdami Kristaus vergais neturime gyventi kaip nuodėmės vergai.

„Nepasidarykite žmonių vergais“ – čia Paulius irgi kalba apie dvasinius dalykus. Mes neturime vadovautis nuodėmingų žmonių patirtimi, negalime eiti paskui juos, jų rodomu keliu, negalime sekti tų, kurie nėra Kristaus mokiniais, kaip patraukliai jie beatrodytų.

Apie šį kelią, apie tai Paulius moko laiške Romiečiams 6 sk.: nuo 16-iki 18 eil. “Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote, ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą. Ačiū Dievui, kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti, ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais.”

Paulius šiais žodžiais skatina mus negrįžti iš Kristaus vergijos į tą, kurioje jau buvome – šėtono valdžion, pasaulio vergystėn, nuodėmės įtakon. Nors tokią būseną Paulius įvardija kaip vergystė, bet turėtume suprasti, jog Kristaus vergija mums yra tikra laisvė. Su Kristumi esame išlaisvinti iš nuodėmės vergijos, nuo prakeikimo. Mes nebepaklūstame nuodėmės galiai. Esame išlaisvinti iš nuodėmės pasekmių.

Prisiminkime Rom 6,6-7 ir 11: “Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės. … Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.”

Kaip korintiečiai, taip ir šiuolaikiniai žmonės gali jaustis kaip vergai, jaustis išnaudojamais, ribotų galimybių ir teisių. Bet tai jiems nebegali būti priežastimi veikti kaip nuodėmės vergai. Kaip tie kurie vergauja šėtonui. Jie turi tvirtai žinoti, kad yra Kristaus, kad priklauso jų ištikimajam Gelbėtojui. Jie turi gyventi kaip Jėzaus Kristaus vergai, suprasti jog esi laisvas nuo nuodėmės ir nuo mirties.

Visgi gali vergo šeimininkas savo vergui liepti nuodėmiauti, tuomet nebus lengva jam gyventi šventą gyvenimą, nes turės fiziškai paklusti šeimininkui. Bet ir vergas ir kiekvienas iš mūsų, kokios socialinės ar ekonominės padėties bebūtume, turime suprasti, kad Viešpats visada yra su savaisiais ir kad Dievas padės kiekvienam ištikimam Jo sekėjui kasdien ir kiekvienoje situacijoje.

Ir trečioji apaštalo Pauliaus mintis ir pamokymas, kurį ką tik girdėjote – Dievas yra su mumis kiekvienoje situacijoje. Tikriausiai tai labiausiai guodžianti šio skaitinio eilutė. 1 Kor 7,24: “Kiekvienas jūsų, broliai, koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą.” Turime suprasti, kad nesvarbu kaip gyvename, esame darbdavys ar darbuotojas, dirbame už atlygį ar savanoriaujame, viskas vyksta pagal Dievo planą, Jo sumanymu – niekieno neįtakotu, suvereniu ir savarankišku. Viešpats seka dabartinę mūsų situaciją. Tai labai svarbu ir tai mums didžiausia paguoda.

Atminkite, kad Dievas yra jūsų tėvas. Mūsų visų Tėvas, teisingas ir mylintis, besirūpinantis Tėvas.

Pagalvokite, kokios nuotaikos būtų, jei jūsų žemiškasis tėvas ateitų į jūsų darbovietę jums bedirbant? Kaip jūs dirbtumėt? Be abejonės norėtųsi, kad tėvas savo sūnumi ar dukra didžiuotųsi ir džiaugtųsi ir už tai pagirtų. O čia mūsų dangiškasis Tėvas! Jis su mumis visada, kiekvienoje vietoje, kiekvienoje situacijoje. Visada mes turime elgtis taip, kaip žinodami, jog Tėvas šalia, čia pat ir laukia mūsų teisingų, jam patinkančių sprendimų.

Mielieji, šiandienos skaitinys mums krikščionims sako, kad Išgelbėjimo momentas, dvasinio gyvenimo tiesų, supratimo laikas ir priežastis, tikėjimo supratimas ir dvasinio gyvenimo pasikeitimas neturi būti darbo, profesijos ar gyvenimo kardinalus pasikeitimas.

Esame vergai. Dievo vergai. Kristaus vergai. Kiekvienoje situacijoje, kiekvieną Jo suteiktą galimybę, turime iš naudoti pirmiausiai Jo garbei, tarnauti Jam. Paulius aiškina korintiečiams, jog negalima kaltinti krikščioniškumo dėl pasaulio neapykantos. Jei pasaulis ar tam tikri pasaulio žmonės ketina atmesti Kristų, jie tai tikrai padarys, jie tikrai atmes Kristų, kurį jie mato jumyse, bet nebūtinai turi atmesti ir jus, už jūsų politinę, visuomeninę ar darbinę veiklą. Todėl nebijokime, pasitikėkime Visagaliu, Visavaldžiu ir suvereniu ir savarankišku mūsų Valdovu, mūsų Viešpačiu. Jam tebūna šlovė per amžius. Amen.