Pasauliui vis blogiau. Ekonominės krizės pasekmės - dramatiškos. Dingo milijardai dolerių, atsiradę kiti skiriami bankams ir automobilių įmonėms. Bet daugeliui žmonių gyvenimas negerėja. Gamyklos uždaromos, bedarbystė čia pat arba visai netoli, kainos kyla. Ir kol kas laisvas kapitalizmas diktuoja savo neteisingus įstatymus. Ateitis - niūri.

Gamtoje, kuri mus supa, taip pat ne geriau. Klimatas šyla sukeldamas sausras, gaisrus ir potvynius. Ledynai tirpsta greičiau nei buvo numatyta. Kai kurių salų Ramiajame vandenyne neliks jau po 20 metų. Žmonės palieka savo gyvenamas vietas ir ieško kitų.

Ir mūsų bažnyčiose situacija nėra pati geriausia. Skilimai paveldėti iš praeities, žmonių konfliktai, teologiniai ginčai, nuodijantys mūsų bendruomenių gyvenimą.

 

Taip, pasauliui vis blogiau. Iš tiesų turime daugybę priežasčių prarasti viltį, bet štai Geroji žinia mums - nelaimių apsuptyje ateina Dievas kurti iš naujo: pasauliui ir žmogui. Ir savo ruožtu Žmogus su Dievo pagalba gali tapti naujo pasaulio kūrėju. Štai čia norėčiau išplėsti tris aspektus: Dievas atkuria pasaulį, Dievas atkuria Žmogų, Žmogus atkuria pasaulį.

 

1. Dievas atkuria pasaulį. Prieš 25 šimtmečius, Babilone izraelitai tremtyje aimanavo: „Gyvenimas per sunkus! Esame pavergti, toli nuo namų, apsupti priešų. Nebeturime vilties. Ateitis niūri. Kur yra Dievas? Prieš tai buvęs su mumis, išvedęs iš Egipto, globojęs dykumoje, padėjęs sukurti šalį, sudaręs sąlygas laimingam gyvenimui. Šiandien Dievas mus paliko. Jis paliko šį pasaulį".

 

Tada prieš aplinkinių pesimizmą pakyla pranašas Izaijas ir kalba Dievo vardu. Jis skelbia: „Dievas vis dar kovotojas. Jis visada čia, toks pat Kūrėjas kaip ir pradžioje. Jis energingas ir pilnas entuziazmo. Šiandien Jis iš naujo pasirodo. Tai ženklas mūsų Dievo, kuris niekada nepasiduoda. Tai Jo kintamumo ženklas. Tai įkvėpimas gyvenimui, Jo kūrybinė Dvasia. Jūs manote, kad Jo nėra ir Jis bejėgis, gal būt tai paprasčiausiai jūsų apatiškumo ir pasidavimo likimui atspindys. Šiandien Dievas skelbia: „Neužspieskite savęs į pesimizmo kampą. Taip, pasaulis aptemdytas blogio, bet aš jį nušviesiu ir pakeisiu. Atmerkite akis, atgimimo ženklai jau čia pat! Sunkumuose aš jums tiesiu kelią ir tuo keliu einu su jumis".

 

Tai didi ir gera naujiena. Kartais galvojame, kad Dievas sukūrė pasaulį ir paliko Žmogui verstis pačiam iki dienų galo, kai Jis pats ateis ir viską sutvarkys. Izaijas mums primena, kad yra priešingai. Dievas yra nuolatinis pasaulio gyvenimo veikėjas. Jonas Kalvinas, kurio 500 metų gimimo jubiliejų šiemet švenčiame, taip pat laikėsi šios minties. Jam taip pat Dievas yra visada šalia esantis ir veikiantis kiekvieną dieną. Jis nežiūri į pasaulį nuo mažyčio debesėlio. Jis kuria nuolatos šalia žmonių.

 

Nuo tos akimirkos, pasaulis nėra paliktas pats sau kaip pasiklydęs laivas žvaigždėtoje erdvėje. Pasaulis žengia į priekį su teisybės, taikos ir grožio sumanymu. Dievas prižiūri pasaulį ir jį atnaujina. Tai yra tai, ką Kalvinas vadina „Dievo Apvaizda".

 

Ši Apvaizda neturi nieko bendro su likimu. Likimas turi pasaulio ir kiekvieno žmogaus lemties idėją. „Taip Dievas nusprendė ir nieko negalime pakeisti" Viskas nuveikta iš anksto ir neturime jokio dominavimo savo gyvenime. Esame kaip marionetės, kuriomis Dievas manipuliuoja kaip nori. Bet Apvaizda yra visai kas kita: tai geranoriškas Dievo buvimas, kuris nori kurti Žmogui ir su Žmogumi gyvą pasaulį, geresnį pasaulį. Apvaizda tarnauja Dievo planui - žmonijai: Pasaulis sutaikytas meilėje. Tam pasiekti Dievas kuria, skatina, atveria kelius, veikia iš naujo. Jis sugeba viską atkurti ir pirmiausia - žmogų.

 

Nes iš visų Jo kūrinių žmogus užima ypatingą vietą. Kaip sako Jonas Kalvinas, Dievui žmogus yra „Jo kūrybos šedevras". Kurti iš naujo šiame pasaulyje Dievui reiškia pirmiausia atkurti Žmogų.

 

2. Dievas atkuria Žmogų. Kad galėtų išreikšti šio atkūrimo rezultatą, apaštalas Paulius vartoja tokius žodžius kaip „išgelbėtas", „nuteistas". „Taigi, nuteisti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų",- rašo jis romiečiams. Jei Paulius skelbia „esame taikoje su Dievu", tai norima pasakyti, kad prieš tai konfliktavome ir kariavome su Dievu. Tai tikra tiesa. Dažnai į Dievą žiūrime su baime; bijome, kad Jis nubaus už blogus darbus ir mintis. Bijome, kad Jis mus nuteis ir pasmerks. Žiūrime į Dievą kaip į šnipą, kuris mus stebi ieškodamas mūsų klaidų. Žiūrime į Jį kaip į priešišką valdovą, kuriam reikia įsiteikti. Būtent taip žydai Jėzaus laikais įsivaizdavo Dievą. Tokioje Dievo baimėje krikščionys gyveno Viduramžiais. Dažnai toks Dievo, pikto ir keršijančio, paveikslas iškyla šiandienos tikinčiųjų ir netikinčiųjų mintyse.

 

Bet Dievas visiškai neatitinka šio paveikslo. Jėzus atėjo to pasakyti visam pasauliui. O po jo - Martynas Liuteris ir Jonas Kalvinas. Dievas ieško ne nusidėjėlio mirties, o jo išsigelbėjimo. Štai čia glūdi protestantiškosios reformos esmė ir aš tikiu, kad ir visos Evangelijos širdis. Tai tiesa, kad mes vargšai žmogeliai nesame tobuli. Tiesa, kad dažnai darome bet ką. Tai tiesa, kad esame egoistai ir pagyrūnai. Tiesa, kad esame truputį kreivi. Ir kas tada? Mūsų prigimtis yra taip surėdyta, kad savo pačių pastangomis negalime stovėti tiesiai. Negalime eiti tiesiai ir daryti tik tai, kas teisinga. Mums reikia pagalbos, globėjo. Ir tas globėjas yra Jėzus Kristus. Su Juo mes galime būti tvirti, eiti pakelta galva ir teisingai gyventi. Paulius rašo: „Esame nuteisti būti teisingais".

 

Mūsų globėją Jėzų mums siunčia Dievas. Duoda mums Jį neatlygintinai. Tai Jo dovana mums nes Jis mus myli. Nes Jis ne piktas despotas, bet rūpestingas tėvas. Jis nori atkurti mūsų gyvenimus, veikti per mus. Jis nori mums suteikti naują progą. Nes Jis tiki mumis. Taip, Dievas tiki mumis. Tikėjimas, apie kurį Paulius kalba, yra tas tikėjimas, kurį tikintysis užima Jėzuje Kristuje. Bet aš tikiu, kad tai taip pat tikėjimas, kurį Dievas užima mumyse. Tikėjimas, kuris saugo, tai Dievo tikėjimas žmogumi. Taip, Dievas tiki žmogumi nepaisant jo kūno. Dievas tiki, kad žmogui nėra nulemta gyventi kreivai. Dievas myli žmogų, toks koks jis yra. Bet Jis nenori jo tokio palikti. Dievas nori jį ištiesinti ir tam Jis siunčia Jėzų. Jėzų, kuris tiki manimi, tiki jumis. Jėzų, kuris ateina mūsų ištaisyti Jo Tėvo valia mus patraukdamas į savo pusę. Jėzų, kuris aukojasi kaip globėjas, kad ištiesintų kreivai augantį medį. Tikėjimas, kuris mus ištiesina, kuris mus ištaiso, saugo, yra tas tikėjimas, kurį Dievas ir Jėzus vykdo per mus. Čia žmogus nesikeičia. Jis neturi jokios teisės siūlyti, atleisti, nieko prašyti. Jam tik užtenka priimti šią neįtikėtiną tiesą: Dievas tiki žmogumi.

 

Taip atrandame taikų ryšį su Dievu „Taigi, nuteisti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį, Jėzų Kristų". Paulius mus drąsina: "Nebegyvenkite taip, lyg Dievas būtų nuolat tykojantis teisėjas. Dievas yra taikoje su tiesiaisiais, kokie jūs esate. Taigi, tegul teisuoliai gyvena taikoje su Juo ir pačiais savimi. Per Jėzų Kristų Dievas ateina paskelbti žmonėms taikos. Nuo šiol prasideda gyvenimas - naujas, ramus, sutaikintas ir pilnas vilties.

 

Bet ką mes darysime su šia taika? Ar ji gali būti viduje ir apsiriboti asmeniniu santykiu su Dievu. Šis naujas gyvenimas ir nauja viltis, ar jie liks paslėpti? Atsakymas mums yra duotas Evangelijoje pagal Luką: „Kam vadinate mane: ‚Viešpatie, Viešpatie‘, o nedarote ką sakau?". Šie Jėzaus žodžiai mums palieka aiškų nurodymą. Išgirdę taikos žodžius esame padrąsinti juos skelbti viešai. Atkurtas viduje tikintysis yra pakviestas dalyvauti pasaulio atkūrime.

 

3. Žmogus atkuria pasaulį. „Pasaulis yra Dievo šlovės teatras". Taip pasakė Kalvinas. Šiuo posakiu reformatorius teigia, kad pasaulyje tikintysis turi paliudyti apie Dievą parodydamas tikėjimo tikrumą. Veiksmais jis įrodo savo naują gyvenimą, kuris yra jame nuo tada kai Dievas sudarė su juo taiką. Jis dalyvauja pasaulio atnaujinime atkartojant pasaulio kūrimo procesą, kurio Dievas imasi kiekvieną dieną. Tai ką aiškiai parodo Jėzus, kad būti krikščionimi - tai ne tik klausyti Dievo Žodžio, tai Žodį paversti darbu. Evangelijoje pagal Luką Jėzus priminė apie ekonominę neteisybę, meilę priešams, dosnumą artimui. Taigi matome kuria kryptimi turi veikti krikščionis: teisingumo, taikos, dalijimosi. Jūs, Lietuvos krikščionys reformatai, tai gerai supratote. Jūs bandote dalyvauti savo šalies gyvenime, kad prisidėtumėte prie jos sukūrimo. Tai jūsų Bažnyčios dalyvavimo esmė perlaidojant didikų Radvilų giminės atstovų palaikus. Prancūzijoje, reformuotoji Bažnyčia įsipareigojusi ginti migrantų teises. Kiekvienas krikščionis yra laisvas pasirinkti kokių įsipareigojimų jis laikysis savo šalyje, mieste, bažnyčioje. Niekas negali krikščioniui nurodyti ką jis turi daryti, sakyti ar galvoti. Ištiesintas Dievo, jis -  vyras, moteris, - gebantis nuspręsti sąžiningai. Sustiprintas, pakeistas, atgaivintas Šventosios Dvasios, jis gali įsipareigoti regimai. Viskas ko  jo yra prašoma, tai būti atsakingam už į save panašius, puoselėti gyvenimo kultūrą ir kaip ir jo Dievas, parodyti savo narsumą ir vaizduotę, rizikuoti.

 

Užbaigiant, iš esmės šie Biblijos tekstai mums siūlo tikrą tikėjimo išpažinimą. Aš tikiu, kad Dievas įsipareigojęs pasauliui veikti iš naujo. Aš tikiu, kad Jis saugo pasaulį geranoriška Apvaizda. Aš tikiu, kad Jis siunčia savo Sūnų šalia kiekvieno žmogaus, kad jį nukreiptų naują linkme. Aš tikiu, kad Dievas atkuria tuos, kurie yra aplink Jį ir jiems dovanoja naują gyvenimą taikoje. Aš tikiu, kad sekdamas Jėzumi, tas kuris išgirdo šiuos žodžius, gali laisvai įsipareigoti panašiems į save, kad įgyvendintų teisingumą ir taiką. Aš tikiu, kad šalia Dievo su ta stiprybe, kurią Jis mums duoda, su Šventos Dvasios Jėga, mes galime atkurti pasaulį.     Amen.

Iš prancūzų kalbos vertė Edita Valintėlienė

Kunigai

Tomas Šernas8 655 43677       

 

Rimas Mikalauskas8 686 66383       

      

Sigita Veinzierl
8 681 66661       

  

Raimondas Stankevičius8 655 43678       

 

Frank van Dalen                   8 61601303

        

Holger Lahayne                    8 686 60684

Romas Pukys                         8 650 50302 


    

Tomas Sakas     
(akadem. atostogos)      
     8 678 72960       

Senjoratas

Raštinės adresas

Pylimo g. 20-13,
LT-01118, Vilnius

Generalinis superintendentas

  8 655 43678
Vicesuperintendentas   8 655 43677
Kanclerė   8 699 04137
    

 

Skaityti plačiau...

 

 

 

Rekvizitai

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas
Identifikavimo kodas: 192100594
Adresas: Reformatų g. 3a, LT-41175 Biržai
Kontaktinis el. paštas: info[eta]ref.lt 
Telefonas: +370 450 35100
Banko kodas: 40100, Luminor Bank AB
Sąskaita: LT174010041300081376

Prisijungimas