"Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi".
Eklz. 3,1

Atrodo, jog reformatų Bažnyčioje atėjo metas apgalvoti savo viziją ir misiją. Suvokti, kas mes esame, kur link einame, kur norime nueiti - ką norime pasiekti, kokiais būdais to sieksime. Jeigu įvardijame, ką norime pasiekti, tai įvardijame savo viziją. Kai nusprendžiame, kokiais būdais sieksime savo vizijos, tai įvardijame savo misiją.

Iš pradžių reikia apibrėžti, kas mes, t.y. reformatų Bažnyčia, esame. Kokioje padėtyje esame. Jeigu tiksliai tai įvardinsime, bus lengviau suvokti ir nubrėžti mūsų viziją su misija.

Kas mes esame?

Esame Jėzaus Kristaus nuosavybė, Dievo Žodžiu ir Šv. Dvasia surinktas žmonių surinkimas - Bažnyčia. Esame reformuota Vakarų Bažnyčia, Europos Reformacijos metu kilusi iš Romos katalikų Bažnyčios. Esame Lietuvoje maždaug nuo 1553m. gruodžio 14 d. – tada Vilniuje, Lukiškių dvare įvyko pirmosios pamaldos pagal reformuotą liturgiją.

Turime nemažą evangelinės teologijos ir istorijos lobyną. Čia reikėtų pastebėti, kad neužtenka turėti. Šie lobynai savaime nieko nereiškia. Lobynas, kaip ir kapitalas, mėgsta, kad juo naudotųsi, kauptų ir investuotų. Visi lobynai mėgsta apskaitą ir reviziją. Svarbu žinoti, ką turi – kokią istoriją ir kokią teologiją. Jeigu nežinai, kuo disponuoji – kažin ar ką turi. Mūsų Bažnyčia šiuo lobynu mėgsta didžiuotis, tačiau dažnas tik apytiksliai įsivaizduoja, kas jame yra. Neužtenka to, kad netikintys istorikai ar Bažnyčių "kultūros" specialistai sprendžia apie mūsų paveldą – teologiją ir istoriją - bei tai publikuoja pravardžiuodami "kalvinais". Jeigu patys savo lobyno reguliariai neapskaitysime bei nerevizuosime, tai mums jokios naudos iš to lobyno nebus. Gali būti net ir nuostolis – besididžiuodami "savo sena kilme" galime labai apsirikti ir už tai būti nubausti Dievo. „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių". Apd 5,29b

Pagal mūsų teologiją ir bažnytinę tvarką esame presbiterinė ir sinodinė Bažnyčia. Esame nuolatos besireformuojanti Bažnyčia, nors viso to nelabai suvokia ženklus Bažnyčios narių skaičius.

Šioje valstybėje teisiškai esame pripažinti kaip "tradicinė Bažnyčia". Tai suteikia tam tikrų teisių bei galimybių, tačiau to neišnaudojame.

Po istorinių išbandymų likome tik etninėje Lietuvoje, be reformatiškų mokyklų. Tik šiaurinėje Lietuvoje dar liko reformatų gyvenamų vietovių. Bažnyčia iki šiol suvokiama teritoriškai ir tradiciškai-kultūriškai.

Šios reformatų gyvenamos teritorijos dėl migracijos ir demografinių procesų kinta. Išvažiuojama ir išmirštama. Demografinė situacija dar ilgai išlaikys esamas tendencijas. Tai reiškia, kad kaimiški surinkimai nyks arba visai išnyks. Didžiausia bažnyčios narių dalis yra konfirmuoti pokario metais. Taip pat tai reiškia, kad maždaug 15-os metų bėgyje bažnyčios narių skaičius ženkliai kris, jeigu Evangelijos skelbimas nebus patrauklus ir pakankamas bei į reformatų bendruomenes neateis naujų žmonių "iš gatvės".

Mūsų parapijos miestuose yra negausios. Jų pagrindą sudaro atvykėliai ir jų palikuonys iš "reformatų teritorijų", esančių Biržų, Papilio, Pasvalio rajonuose.

Ateities vizija (norime, jog tai būtų)

Norime būti gyvybinga ir Dievui reikalinga Jėzaus Kristaus Bažnyčia.

Norime būti vedami Šventosios Dvasios.

Norime išsaugoti pamatinę reformatišką teologiją.

Norime, kad Dievo Žodis būtų skelbiamas su dvasine jėga ir neiškraipytas.

Norime, kad liktume Jėzuje Kristuje ir neštume gausius tikėjimo vaisius.

Misija (turėtume įgyvendinti)

Norint išsaugoti Bažnyčios gyvybingumą reikia įgyvendinti ir stiprinti:

- konfesinį tapatumą, pagarbą ir ištikimybę evangeliniam Šv. Rašto mokymui;
- vaikų mokymą parapijinėse sekmadieninėse mokyklėlėse ir bendrojo lavinimo mokyklose;
- pastovų bažnytinių tarnautojų ruošimą pastoracinei, diakoninei, bažnytinio administravimo ir mokymo tarnystėms;
- "teritorinės" ir kultūrinės bažnyčios virtimą aukštesnio lygio – tikinčia, išpažįstančia, bendruomenine - presbiterine Bažnyčia;
- parapijų šalies miestuose augimą;
- gerų santykių su mūsų partnerinėmis Bažnyčiomis bei organizacijomis palaikymą;
- draugiškų santykių su kitų konfesijų krikščionimis išlaikymą, pasiliekant ištikimais savo konfesiniams principams;
- ekumeninį bendradarbiavimą bei kooperaciją su teologiškai bei bažnytine tvarka artimomis bažnyčiomis edukacijos, evangelinio bažnyčios tarnautojų paruošimo, leidybos, medijų, karitatyvinėse ir diakoninės tarnystės srityse;
- naudojimąsi visomis teisinėmis bažnytinių institucijų apsaugos priemonėmis.

Ši reformatų bažnyčios vizija ir misija kol kas yra tik asmeninė nuomonė. Ji paruošta atsižvelgiant į asmeninio pastoracinio darbo patirtį, konsultuojantis su kolegomis, kitais reformatų Bažnyčios nariais, stebint reformuotų bažnyčių užsienyje veiklą.

Kviečiu kiekvieną, kuris galėtų papildyti ar pataisyti šią viziją, kreiptis į mane arba pateikti savo mintis apie viziją į www.ref.lt.
Šiuo klausimu kreipkitės į Senjorato tarnybą.

Kun.Tomas Šernas

Krt. dr. Renata Bareikienės pastabos apie Bažnyčios viziją: Apie reformatų tapatybę pagal istorinį Pasaulinį reformuotų bažnyčių aljanso ir Ekumeninės reformatų tarybos susitikimą Grand Rapidse (JAV) ir ten priimtą jų susijungimo aktą

Rima Lahayne: Apie bažnyčios viziją