Kaip nepasiklysti daiktų gausoje? Kaip nepasimesti renginių pasiūloje? Kaip atsirinkti, kas svarbiausia? Kaip atrasti tuose išsipūtusiuose dovanų maišuose tikrąją Kalėdų prasmę? Kaip pamatyti tikrąją šviesą, blizgančių lempučių jūroje?
Pašėlusiame lėkime atūžė ir šventadienis. Tik Dievo Žodis praturtina ir atgaivina. Nuramina mintis. Sušildo širdis. Sustabdo laiką.

VIEŠPATS – mano ganytojas, man nieko netrūksta (Ps 23,1). Šie psalmės žodžiai skambėjo mano širdyje šiltą spalio 4-osios dieną, Konfirmacijos pamaldų pradžioje, suteikdami man ramybės ir pasitikėjimo, einant kartu su kitu konfirmantu Liutauru paskui kunigą Raimondą. Buvo gera matyti susirinkusius žmones. Jaučiausi jų priimta į bendruomenę jau prieš metus, kai tik žengiau savo pirmuosius žingsnius šioje Bažnyčioje. Pirmą kartą pamaldose dalyvavau paskutinę 2014 m. vasaros dieną: iš karto pajutau, kad mano siela grįžo namo, kad tai vieta, kur esu Dievo laukiama ir kur man jauku, kur galiu Dievui kalbėti ir dėkoti, kur svarbiausias yra Jo guodžiantis Žodis ir visus vienijanti Jo meilė.

Viktorija Liauškaitė

Spalio 31 dieną minima Reformacijos pradžia. Kaip dauguma pasaulio evangelikų, taip ir Vilniaus reformatų parapijos tikintieji susirinko į vakarines Reformacijos dienos paminėjimo pamaldas. Pamokslą sakė generalinis superintendentas kun.Tomas Šernas. Pagrindinė pamokslo tema buvo palaiminimai iš Kalno pamokslo ištraukos Mt 5, 2-12.

„Dievas mums suteikia, duoda įvairius palaiminimus. Juk ir mes, tikintieji, Dievo prašome daugelio dalykų. Dažnas iš mūsų žinome dešimt Dievo įsakymų. Esmė yra pirmajame įsakyme, kuris kloja pamatus visiems likusiems. Taip pat ir Dievo palaiminimai Kalno pamoksle prasideda nuo palaiminimo, kuris kaip esminė sąlyga yra būtinas kitiems palaiminimams. Svarbiausia būti „vargšais dvasia", liūdėti ir trokšti teisingumo. Tai yra tos savybės, kurių iš mūsų nori Dievas, tada Jis laimina, atsiranda kitoks santykis tarp Jo ir žmogaus. Reformacija kilo iš to santykio – dėl to, kad kuklūs „vargšai dvasia" žmonės liūdėjo ir troško teisybės "- sakė gen. superintendentas kun.T.Šernas.

Auksė Skiparytė

Liepos 30-ąją Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje įvyko atminimo ir maldos vakaras „Budėkime dėl santarvės ir taikos", skirtas Medininkų pasienio poste ir kitose vietose žuvusių valstybės tarnautojų ir pareigūnų atminimui. Rimčiai ir susikaupimui parapijos tikinčiuosius, žuvusiųjų aukų artimuosius ir gausius svečius kvietė ilgus metus tylėjęs istorinis varpas, puoštas simboliais ir reformatų devizu: SOLI DEO GLORIA (Vienam Dievui Garbė). Šį varpą naujam gyvenimui atgaivino, skambinimo mechanizmą atnaujino meistrai Algirdas Adlys bei Vytautas Valiukevičius, o į vietą įkėlė UAB „Statmanta" (direktorius Ramūnas Vėrikas) meistrai. Nuo šio vakaro jau kiekvieną sekmadienį varpas primins vilniečiams, kur jie turėtų rinktis ir Viešpatį garbinti.