Gražina Dagytė

Liepos dvidešimt šeštąją Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios tikintieji minėjo 180 metų sukaktį nuo to laiko, kai 1835 m. liepos 21-ąją buvo pašventintas naujasis, mūrinis (9–asis šeštoje vietoje) bažnyčios pastatas. Po pamaldų bendrystė buvo pratęsta parapijiečių sodyboje prie Merkio.

"Svarbiausia ne pastatas, o žmonės"
„Štai mes jau 180 metų meldžiamės šiame pastate. Jei buvome už miesto sienos, tai dabar esame pačioje miesto širdyje. Ir labai simboliškai tai primena Jėzaus žodžius, jog neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno", - taip į tikinčiuosius Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje praėjusį sekmadienį kreipėsi lektorius Vaidotas Ickys. Kartu su parapijos tikinčiaisiais džiaugdamasis beveik prieš du šimtmečius pastatyta nauja, mūrine šventove, pakeitusia tuomet jau vos besilaikiusią medinę bažnytėlę, pamokslautojas priminė, jog svarbiausia yra ne pastatas, o žmonės, kurie į jį renkasi, kad krikščioniškoje bendrystėje garbintų ir šlovintų Viešpatį. Pasak lektoriaus, to meto tikintieji stovėjo ant paties tvirčiausio pamato pasaulyje – Evangelijos kelio. Būsimasis dvasininkas ragino žmones būti atsargiais ir neapsigauti - nesusigundyti pasaulio siūloma tariama šviesa.

Lietuvos valstybė ir jos institucijos išgyveno savo pakilimus ir nuosmukius, žlugimus. Lietuvos valstybės teritorija keitėsi arba joje šeimininkavo kitų valstybių galybės. Šios, vėl gi, iškildavo ir žlugdavo. Žemėje, kurioje šiandieną galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, galime atrasti mažiau nei dešimt institucijų, kurios veikė ir tebeveikia šioje teritorijoje nuo Didžiųjų kunigaikščių Gediminaičių dinastijos laikų. Viena iš jų - Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia. Lietuvos evangelikų reformatų aukščiausioji institucinė vadovybė - Sinodas veikia nuo 1557 metų. Per šimtmečius Sinodas susirinkdavo įvairiose vietose, daugiausia - LDK Sostinės mieste Vilniuje. Nuo 1920 metų Lietuvos evangelikų reformatų Sinodų eilinių suvažiavimų vieta - Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, o laikas - Joninės. Kas metai Sinodas susirenka į eilinius suvažiavimus, o poreikiui iškilus - į neeilinius posėdžius. Per 458 metus Sinodas kas metai rinkosi į savo eilinius ar neeilinius suvažiavimus, išskyrus karų ir epidemijų metus. Ilgiausios pertraukos - nuo 1945 iki 1956 ir nuo 1958 iki 1987 metų. Svetima valstybė neleido veikti krikščioniškam Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui. Juk originalus jo pavadinimas lotynų ar lenkų kalbose skambėjo nedviprasmiškai - "Unitas Lithuaniae" arba "Jednota Litewska" ir reiškė ne ką kitą, kaip protestantų Lietuvos Sinodą. Nepaisant draudimų, minėto Sinodo priimti Bažnyčios teisiniai aktai nenustojo veikę, Bažnyčia gyvavo ir varge vykdė savo misiją. Iki 1990 metų buvo išlikusios tik 5 evangelikų reformatų bendruomenės Biržų krašte.

„Nuostabi vieta pradėti suprasti..." Taip teologines studijas EBI lakoniškai apibūdino trečio kurso studentas Miroslavas. Kviečiame paskaityti dar kelių EBI studentų pamąstymus apie teologinių studijų naudą krikščionio gyvenime.

Teologijos pagrindų studijos davė daugiau nei tikėjausi

Viktorija Liauškaitė

Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva birželio 6 dieną įvyko biografinė vienos dienos ekskursija po Pietryčių Lietuvą. Labai malonu pažymėti tai, jog šios ekskursijos vadovė buvo draugijos valdybos narė profesionali gidė ir kelionių vadovė Aurelija Arlauskienė.

Oras tą dieną buvo kaip niekados vasariškas ir visi su nekantrumu rinkosi į autobusą. Keliautojų susirinko visai nemenkas būrys – net per 40! Tarp jų draugijos valdybos nariai, Vilniaus ev. reformatų parapijos nariai, žurnalistai ir neabejingi Lietuvos istorijos entuziastai. Visus susirinkusius pasveikino ir palinkėjo geros kelionės Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Ar žinote: Vingio botanikos sode – ir Lietuvos Reformacijos šaknys...
Gegužės 15 d. reformatės senjorės išsiruošė į tulpių žydėjimą, ne, ne į jomis garsėjantį Burbiškio dvarą, kuris sutraukia daug lietuvių, o į Vingio parko vakarinėje dalyje beveik prieš šimtą metų įkurtą Botanikos sodą.

Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija labai įdomi ir svarbi reformatams, nes yra susijusi su mūsų Reformacijos istorija, reformatų parapijos įkūrimu Vilniuje.
Vingio dvarvietė*, dar kitaip vadinama Lukiškės, priklausė miestui nuo 1441 metų.

Gegužės 16 d. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje po pamaldų koncertavo M.K.Čiurlionio menų gimnazijos styginių kvartetas: Erika Ieva Eriksonaitė, Rugilė Šilalytė, Audinga Musteikytė ir Augustas Gocentas (mok.Irma Bakševičienė). Šis styginių kvartetas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga kovo mėn. Lietuvos Respublikos ambasadoriaus kvietimu viešėjo ir koncertavo Lenkijoje, Varšuvos Karalių rūmuose.

Holger Lahayne

Tikintieji – tarnautojai
Visi tikintieji pašaukti tarnauti Dievui ir savo artimui. Šis tarnavimas reiškiasi Dievui atiduodant visą garbę, o artimui – nuoširdaus darbo pastangas (žr., pvz., Ef 4, 28; 1 Tim 5, 8; 6, 17–19); nuoširdus darbavimasis, idant kitam būtų geriau, yra tarnavimas. Bet visa, ką bedarytume, pirmiausiai turi tarnauti Dievo garbei (Kol 3, 17.22–23; 1 Kor 10, 31). Tarnavimas gali reikštis bet kokioje veikloje. Pamoksle apie Jn 21, 19–24 Martynas Liuteris netgi sako, kad 'sekuliarus' darbas kartais Dievui labiau patinka ir jam tarnauja negu religinis: „Pamaldi tarnaitė, paklūstanti savo šeimininko liepimui ir pagal savo pareigas šluojanti kiemą ar mėžianti tvartą, arba samdinys, taip pat nuolankiai ariantis ir vežantis, abu eina teisingu keliu ir tiesiai į dangų; o tas, kuris meldžiasi šventam Jokūbui, eina į bažnyčią, bet apleidžia savo tarnybą, nepadaro darbo, eina tiesiai į pragarą".

Viktorija Liauškaitė

Šiais, Mikalojaus Radvilo Juodojo jubiliejiniais metais, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija 2015 metų renginių plane numatė draugijos nariams ir Vilniaus visuomenei pristatyti Reformatų skvero netolimą perspektyvą.

Balandžio 23 dieną Vilniaus ev. reformatų parapijos namuose vyko susitikimas su Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikiene, Miestovaizdžio skyriaus vyriausiąja specialiste Giedre Čeponyte ir Vilniaus plano architekte – projekto vadove Jurga Silvija Večerskyte - Šimeliūne dėl Reformatų parko rekonstrukcijos projekto. Jame taip pat dalyvavo Vilniaus ev. reformatų parapijos klebonas kun.Raimondas Stankevičius, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir neabejingas istorijos puoselėjimui gausus besidominčiųjų būrys.