Viktorija Liauškaitė

Spalio 27 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje paminėta Reformacijos diena. Vakaras prasidėjo Vilniaus evangelikų reformatų Giesmės choristų atliekamu Reformacijos himnu Tvirčiausia apsaugos pilis, kurio visi klausėsi stovėdami, taip išreikšdami pagarbą Reformacijai, jos kūrėjams.

LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė pasidžiaugė tvirta, apie 30 metų trunkančia draugyste su Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, pasveikino Reformacijos dienos proga visus susirinkusius bei Draugijai padovanojo LMA išleistų knygų.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas: Ačiū, kad radote laiko šiam Reformacijai skirtam vakarui. Vilniuje vienu metu dažnai vyksta įdomių renginių ir gana sudėtinga  visur dalyvauti. Mūsų Draugija  yra visuomeninė, nepolitinė, nekonfesinė, nesiekianti pelno kultūros organizacija, vienijanti besidominčius Lietuvos Reformacijos istorija bei kultūra ir norinčius prisidėti prie Reformacijos vertybių, jų atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo tautos ir valstybės gyvenime.

Pirmininkas priminė, kad šiais metais Draugija mini solidų 30-ąjį gimtadienį. Pasidžiaugė, kad Draugijos pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą: spalio 31 d., Reformacijos dieną, įrašyti į Lietuvos valstybės atmintinų dienų sąrašą. Pastarųjų metų vienas svarbiausių Draugijos tikslų – paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams statyba Vilniuje, rekonstruotame Reformatų sode, Pylimo gatvėje.  Kviečiame, pagal galimybes, dalyvauti garbingoje paminklo statybos paramos akcijoje.  Nuoširdžiai dėkojame „Mokslininkų rūmų“ skyriaus vadovei p. Aldonai Daučiūnienei už bendradarbiavimą ir pastangas, kad daugelį metų mūsų Draugijos renginiams skiriama šių rūmų nuostabi erdvė, – sakė D. Balčiauskas.

Renginio kulminacija tapo istoriko Vilniaus Universiteto prof. Aivo Ragausko paskaita Tebūnie šviesa. Kėdainių evangelikų reformatų gimnazija (XVII a. 5 dešimt. – XIX a. 7 dešimt.). Ši gimnazija, funduota Radvilų, buvo dviejų aukštų pastatas, turėjo savo biblioteką, kurios dalis knygų yra išlikusi ir saugoma Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Gimnazija turėjo netgi bokštą su laikrodžiu, savo antspaudą, varpą ir varpelį. Manoma, jog mokytojai galėjo gyventi gimnazijos pastatuose, o mokiniai glaudėsi pas miestiečius. Kėdainiuose pragyvenimas buvo tikrai brangus ir šią gimnaziją galėjo lankyti tik pasiturintys, – pasakojo prof. A. Ragauskas. Po įdomios paskaitos dar ilgai netilo klausimai bei diskusijos, nes renginyje dalyvavo ir istorijos mokytojai, atvykę iš Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, kurios pirmtakė ir buvo Kėdainių evangelikų reformatų gimnazija, įkurta kunigaikščių Radvilų XVII a. pradžioje.

Nuotraukos K. Puloko