Iš reformatų istorijos

XVI-XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė net iki 300 protestantiškų (liuteronų, reformatų, arijonų) bažnyčių ir bendruomenių. 1563 m. Žygimantui Augustui suteikus visoms Lietuvoje esamoms konfesijoms tikėjimo laisvės privilegiją, labai sustiprėjo Reformatų Bažnyčios pozicijos.

Vilniuje lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės dieną visuomenei pristatytas atnaujintas paminklas 1831 metų sukilimo vienam iš vadovų, nepriklausomybės žadintojui – Simonui Konarskiui Jo žūties vietoje.

Paminklinis akmuo su ereliu, dorojančiu auką pagal Universiteto prof. Juliaus Kloso projektą, Reformatų bažnyčios Vilniaus Sinodo rūpesčiu buvo pastatytas 1924 m. S. Konarskio sušaudymo vietoje, minint Jo 85-ąsias mirties metines.

Evangelikų reformatų bažnyčios, XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje pradėjusios kurtis kartu su Reformacijos atėjimu į Lietuvą, ne kartą išgyvenusios stichines ar religinių kovų laikais tyčinių veiksmų sukeltas nelaimes, išliko santūrios, atkakliai saugojusios gyvą tikėjimo dvasią ir ilgainiui tapusios svarbiais bažnytinės istorijos ženklais.

1615–1617, 1637 m. sinodai nustatė, kad kiekvienas superintendentas savo distrikte privalo kasmet ne tik kunigus, bet ir klausytojus vizituoti, prieš tai pranešdamas laiku bendruomenei apie savo apsilankymą, o kunigai turėjo laiku pranešti apie tai tikintiesiems.

Lenkijos Evangelikų karo kapelionatas ir Centrinė karo biblioteka, minint 100-ąsias Evangelikų kapelionato Lenkijos kariuomenėje įkūrimo metines, išleido dr. Rafał‘o Leščyńskio knygą Tikėjimas ir uniforma. Ryšardas Paško ir kiti evangelikų kapelionai. Šiame leidinyje pateikta išsami medžiaga apie liuteronų kunigą, brigados generolą Ryszard‘ą Paszko ir kitus 67 dvasininkus – Lenkijos kariuomenės evangelikų konfesijų kapelionus, kurie pasišventusiai rūpinosi gyvaisiais, slaugė sužeistuosius karius, dalis jų atidavė gyvybes už savo Tėvynę.