2014 metais Krokuvoje, Lenkija, išleistas prof. Ferenco Postmos veikalas Studenci z Rzeczypospolitej we fryzyjskim uniwersytecie we Franeker (Žečpospolitos studentai Fryzijos Franekerio universitete), kuriame minime ir Lietuvos Vienetos būsimi reformatų dvasininkai, žymūs veikėjai 

Iš reformatų istorijos

XVI-XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė net iki 300 protestantiškų (liuteronų, reformatų, arijonų) bažnyčių ir bendruomenių. 1563 m. Žygimantui Augustui suteikus visoms Lietuvoje esamoms konfesijoms tikėjimo laisvės privilegiją, labai sustiprėjo Reformatų Bažnyčios pozicijos.

Vilniuje lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės dieną visuomenei pristatytas atnaujintas paminklas 1831 metų sukilimo vienam iš vadovų, nepriklausomybės žadintojui – Simonui Konarskiui Jo žūties vietoje.

Paminklinis akmuo su ereliu, dorojančiu auką pagal Universiteto prof. Juliaus Kloso projektą, Reformatų bažnyčios Vilniaus Sinodo rūpesčiu buvo pastatytas 1924 m. S. Konarskio sušaudymo vietoje, minint Jo 85-ąsias mirties metines.

Evangelikų reformatų bažnyčios, XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje pradėjusios kurtis kartu su Reformacijos atėjimu į Lietuvą, ne kartą išgyvenusios stichines ar religinių kovų laikais tyčinių veiksmų sukeltas nelaimes, išliko santūrios, atkakliai saugojusios gyvą tikėjimo dvasią ir ilgainiui tapusios svarbiais bažnytinės istorijos ženklais.

1615–1617, 1637 m. sinodai nustatė, kad kiekvienas superintendentas savo distrikte privalo kasmet ne tik kunigus, bet ir klausytojus vizituoti, prieš tai pranešdamas laiku bendruomenei apie savo apsilankymą, o kunigai turėjo laiku pranešti apie tai tikintiesiems.