Reformacijos moterys (V)

1541 m. rudens dieną Martinas Buceris stovėjo šalia savo žmonos lovos. Maras, pražudęs tiek daug Strasbūre, įskaitant tris jų vaikus, dabar pasiima ją. Elizabetė žinojo, kad miršta. Ji labai gerai pažinojo savo vyrą ir suprato, kad jam bus sunku be jos. Todėl ji paprašė Martiną po jos mirties vesti jos draugę Wibrandis Capito, kuri dėl šio maro neteko savo vyro. Buceris nieko nesakė, tik tyliai verkė.

Reformacijos moterys (IV)

Vibrandis Rosenblatt (Wibrandis Rosenblatt 1504–1564) buvo trijų žymių Reformacijos veikėjų: Johaneso Ekolampadijaus (Johannes Oecolaampadius, 1482–1531), Volfgango Kapito (Wolfgang Fabricius Capito, 1478–1541) ir Martino Bucerio (Martin Butzer, 1491-1551) žmona. Ji nebuvo nei kankinė, nei kunigaikštienė, tik darbšti ir ištikima savo namų šeimininkė, protestantų moters idealas, gyvenusi audringu ankstyvosios Reformacijos laikotarpiu Šveicarijoje.

Iš mūsų istorinės praeities

Nuo Reformacijos laikų protestantizmui Lietuvoje atstovavo dvi Bažnyčios – evangelikų liuteronų, kurie rėmėsi Martyno Liuterio mokymu, ir evangelikų reformatų, susiejusių save su Jono Kalvino tradicija. Jų aukščiausios valdžios institucijos buvo Sinodas. Sinodą sudarė parapijų kunigai ir išrinkti pasauliečių atstovai. Evangelikų reformatų Bažnyčios pagrindinė struktūra buvo parapijos, kurios jungėsi į distriktus.

Reformacijos moterys (III)

Idelette de Bure Stordeur Calvin (g. 1500 m., m. 1549 m.) buvo vienintelė prancūzų reformatoriaus Jono Kalvino (Jean Calvin) žmona.

Olandė Ideletė de Bure buvo kilusi iš Vlamincko (dabar Belgija) ir pirmą kartą ištekėjo už John‘o Stordeur‘o iš Lježo, Belgija. Kažkuriuo metu jie persikėlė į Strasburgą, kur buvo įrašyti kaip anabaptistai. Ideletė ir John‘as Stordeur‘ai susilaukė dviejų vaikų (Čarlio ir Juditos).

Reformacijos moterys (II)

Perskaityk šį laišką tris ar keturis kartus, gerai viską apgalvok, melsk Viešpatį, kad atskleistų Tau savo valią, – taip rašoma 1527 m. rugsėjo 30 d. Heinricho Bulingerio į Otenbacho vienuolyną (Kloster Oetenbach) nusiųstame laiške. Šiam laiškui buvo lemta amžiams pakeisti Anos Adlischwyler gyvenimą, ir ne tik todėl, kad jį asmeniškai parašė šveicarų teologas reformatorius Heinrichas Bullingeris, artimiausias Ulricho Zwinglio bendražygis.