Iš  LIETUVOS REFORMATŲ BAŽNYČIOS ISTORIJOS 

Sinodo savivalda, nepaisant bandymų ją pajungti centrinei krašto administracijos kontrolei, net ir įsteigus Generalinę evangelikų konsistoriją Peterburge, liko jos atžvilgiu nepriklausoma ir pavaldi tiesiogiai tai ministerijai, kuri tvarkė konfesinius reikalus.

Lapkričio pabaigoje, paskutinį bažnytinių metų sekmadienį, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios mini Amžinybės, arba Mirusiųjų prisiminimo, dieną. Galbūt jau kitais metais Vilniuje ši diena bus paminėta ir renovuotame Liuteronų sode, istorinėse kapinėse ant Tauro kalno.

2014 metais Krokuvoje, Lenkija, išleistas prof. Ferenco Postmos veikalas Studenci z Rzeczypospolitej we fryzyjskim uniwersytecie we Franeker (Žečpospolitos studentai Fryzijos Franekerio universitete), kuriame minime ir Lietuvos Vienetos būsimi reformatų dvasininkai, žymūs veikėjai 

Iš reformatų istorijos

XVI-XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė net iki 300 protestantiškų (liuteronų, reformatų, arijonų) bažnyčių ir bendruomenių. 1563 m. Žygimantui Augustui suteikus visoms Lietuvoje esamoms konfesijoms tikėjimo laisvės privilegiją, labai sustiprėjo Reformatų Bažnyčios pozicijos.

Vilniuje lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės dieną visuomenei pristatytas atnaujintas paminklas 1831 metų sukilimo vienam iš vadovų, nepriklausomybės žadintojui – Simonui Konarskiui Jo žūties vietoje.

Paminklinis akmuo su ereliu, dorojančiu auką pagal Universiteto prof. Juliaus Kloso projektą, Reformatų bažnyčios Vilniaus Sinodo rūpesčiu buvo pastatytas 1924 m. S. Konarskio sušaudymo vietoje, minint Jo 85-ąsias mirties metines.