1918 m. lapkričio 18 d. įvyko paskutinis bendras senosios Lietuvos-Lenkijos reformatų bažnyčios  Unitas Lithuaniae Sinodas.  Po 1918 metų Unitas Lithuaniae  suskilo į Vilniaus Sinodą ir Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčią. Vilniaus sinodai buvo šaukiami birželio pradžioje, tvirtai nustatyta Lietuvos sinodų pradžia – birželio 24 diena. Vilniaus Sinodui, be Vilniaus krašto, dar priklausė Volynė  (turėjusi 3 kunigus) ir filijos, viena iš jų – Varšuvos II-oji reformatų parapija (2500 žmonių). Lietuvos  Evangelikų Reformatų Bažnyčiai priklausė etninės Lietuvos bažnyčios su centru Biržuose.

Martynas Buceris (1491–1551) gali būti laikomas trečiuoju didžiausiu Vokietijos reformatoriumi greta Liuterio ir Melanchtono. Tačiau nežinia kodėl, bet, palyginus su pastaraisiais, apie Bucerį niekada nebuvo daug kalbama, nors jo įtaka visam protestantizmo judėjimui buvo ir reikšminga, ir nedaug kuo tenusileidžianti Liuterio draugo Melanchtono įtakai.

 LRT laidoje "Kelias"- svarbiausių 2018 m. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios įvykių apžvalga, kurią pristato kunigas Rimas Mikalauskas ir Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos prezidentas Nerijus Krikščikas.

Dalija Gudliauskienė

Prasidėję Reformatų skvero Vilniuje rekonstrukcijos darbai sukėlė didelį ažiotažą, diskusijas ir net sumaištį ne tik aplinkinių  –  Pylimo-Teatro-Kalinausko-Basanavičiaus gatvių – gyventojų, reformatų – paveldo saugotojų, bet ir inteligentiškos visuomenės – tiek vilniečių, tiek ir vos ne visos Lietuvos...

Dr. Deimantas Karvelis metų paskaitoje mokytojams „Reformacijai – 500“ pastebėjo, kad vienuolis paskelbė devyniasdešimt penkias tezes, iš kurių net devyniasdešimt dvi buvo apie gyvuosius, ir tik trys – apie mirusiuosius. Martyno Liuterio (1483–1546) kalbos savo laikmečio žmonėms apie Bažnyčios ydas, žmogaus santykį su Dievu, Šventuoju Raštu, sąžine ir savimi pačiu tapo reikšmingo judėjimo pradžia.