Kęstutis Pulokas

1919 metais buvo atkurta ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – šią datą iškilmingai paminėjome rugsėjo 21 d. Švobiškyje, bet ir Lietuvos  evangelikų liuteronų bažnyčia. 1919 m. spalio 15 d. Kaune sušauktame Sinode oficialiai pasitraukta iš Rusijos evangelikų liuteronų bažnyčios, kuriai Didžiosios Lietuvos evangelikai liuteronai buvo pavaldūs nuo 1832 metų, ir atkurta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Sinode buvo išsirinkta laikinoji Konsistorija, kurios pirmininko pareigos patikėtos superintendentui kun. Henrikui D. Srokai. Šias pareigas jis ėjo iki 1922 m. kovo 31 d.

1519 m., prieš 500 metų, gimė hugenotų vadas Gaspard‘as de Coligny. Su tūkstančiais kitų Prancūzijos protestantų jis buvo nužudytas per 1572 m. rugpjūčio 24 d. Baltramiejaus nakties skerdynes.

Visa Prancūzija laikoma katalikišku kraštu, – per 60 proc. jos gyventojų priklauso Romos Bažnyčiai. Šalia netikinčiųjų šiuo metu didžiausią religinę grupę respublikoje sudaro musulmonai. Tarp 64 mln. prancūzų 2 milijonai protestantų tesudaro nedidelę grupę. (Didžiausia evangelikų denominacija yra Jungtinė protestantų bažnyčia, įkurta 2013 m. susijungiant reformatams ir liuteronams.)

Šiais metais minime 135 – ąsias Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios superintendento, kunigo, poeto, publicisto, vertėjo, poligloto, pedagogo, politiko, visuomenininko Adomo Šerno, visu savo gyvenimu ir darbais liudijusio krikščioniškąją dvasią, gimimo metines.      A. Šernui teko gyventi sudėtingoje epochoje – jis išgyveno du pasaulinius karus, XX a. pradžioje jo akyse (ir jam pačiam dalyvaujant) kūrėsi Lietuvos valstybė, jis matė savo krašto augimą, stiprėjimą ir tuo džiaugėsi, jis buvo ir Lietuvos valstybingumo praradimo, kurį atnešė sovietinė okupacija, liudininkas ir kartu – sovietinio  režimo auka.

1918 m. lapkričio 18 d. įvyko paskutinis bendras senosios Lietuvos-Lenkijos reformatų bažnyčios  Unitas Lithuaniae Sinodas.  Po 1918 metų Unitas Lithuaniae  suskilo į Vilniaus Sinodą ir Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčią. Vilniaus sinodai buvo šaukiami birželio pradžioje, tvirtai nustatyta Lietuvos sinodų pradžia – birželio 24 diena. Vilniaus Sinodui, be Vilniaus krašto, dar priklausė Volynė  (turėjusi 3 kunigus) ir filijos, viena iš jų – Varšuvos II-oji reformatų parapija (2500 žmonių). Lietuvos  Evangelikų Reformatų Bažnyčiai priklausė etninės Lietuvos bažnyčios su centru Biržuose.