Martynas Buceris (1491–1551) gali būti laikomas trečiuoju didžiausiu Vokietijos reformatoriumi greta Liuterio ir Melanchtono. Tačiau nežinia kodėl, bet, palyginus su pastaraisiais, apie Bucerį niekada nebuvo daug kalbama, nors jo įtaka visam protestantizmo judėjimui buvo ir reikšminga, ir nedaug kuo tenusileidžianti Liuterio draugo Melanchtono įtakai.

 LRT laidoje "Kelias"- svarbiausių 2018 m. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios įvykių apžvalga, kurią pristato kunigas Rimas Mikalauskas ir Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos prezidentas Nerijus Krikščikas.

Dalija Gudliauskienė

Prasidėję Reformatų skvero Vilniuje rekonstrukcijos darbai sukėlė didelį ažiotažą, diskusijas ir net sumaištį ne tik aplinkinių  –  Pylimo-Teatro-Kalinausko-Basanavičiaus gatvių – gyventojų, reformatų – paveldo saugotojų, bet ir inteligentiškos visuomenės – tiek vilniečių, tiek ir vos ne visos Lietuvos...

Dr. Deimantas Karvelis metų paskaitoje mokytojams „Reformacijai – 500“ pastebėjo, kad vienuolis paskelbė devyniasdešimt penkias tezes, iš kurių net devyniasdešimt dvi buvo apie gyvuosius, ir tik trys – apie mirusiuosius. Martyno Liuterio (1483–1546) kalbos savo laikmečio žmonėms apie Bažnyčios ydas, žmogaus santykį su Dievu, Šventuoju Raštu, sąžine ir savimi pačiu tapo reikšmingo judėjimo pradžia.

Holger Lahayne

Martynas Liuteris iš viso parašė apie keturiasdešimt giesmių, pusei jų sukūrė ir melodiją. Seniausia iki šiol reformatoriaus giedama giesmė yra „Krikščionys, džiaukimės didžiai“ (Krikščioniškos giesmės, nr. 365). Reformatorius ją parašė 1523 metų vėlyvą vasarą. Pirmajame evangelikų giesmyne Achtliederbuch (Aštuonių giesmių knyga), išleistame 1524 m. Niurnberge, ji įdėta pradžioje. Tai puikus Evangelijos ir Dievo išganymo darbų apžvalgos himnas, pabrėžiantis išgelbėjimo džiaugsmą: