Kun.Raimondas Stankevičius

Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas... /Lk 2, 21/

Praėjo Kalėdos – skelbiama, kad tai gražiausia metų šventė. Ar tikrai taip? Tikrai, galime su tuo sutikti, jei šios šventės metu džiaugiamės Kristumi, susiejame ją su Kristaus gimtadieniu. Tačiau dažniausiai būna kitaip.

Persikelkime į Jėzau laikus. Kaip tuos pirmuosius naujuosius metus atšventė Jėzus?

Holger Lahayne

„Visų žmonių atpirkimo įrankis“

Nors ekumeninis judėjimas, ar tai būtų Evangelikų Aljansas ar Pasaulinė Bažnyčių Taryba, kilo tarp protestantų, šiandien kartais atrodo, kad ekumenizmo įdėją labiausiai palaiko Romos katalikų bažnyčia.

Kun. Tomas Šernas

Sugrįžti prie šios temos mane paskatino neseniai  perskaitytos knygos. Jaunas musulmonas  Nabeel Qureshi atsivertė į krikščionybę ir parašė knygą IEŠKOJAU ALACHO, SURADAU JĖZŲ.
Vienas iš jam sunkiai suvokiamų krikščionybės klausimų buvo Trejybė. Musulmonui  sunku  suvokti Vienatinio Dievo tiesos trejybiškumą. Netikėtai kelio pradžia į Trejybės suvokimą tapo chemijos pamoka. 

Paul Washer (2006 m.)

Šįvakar pasakysiu pamokslą, kuris papiktino nesuskaičiuojamą daugybę bažnytininkų. Jis papiktino daugybę vyresnio amžiaus žmonių. Jis papiktino daugybę jaunų žmonių. Daugelis jaunuolių, kuriems pasakiau šį pamokslą, baisiai įširdo, bet klausydami jo labiausiai niršo tų jaunuolių tėvai. Pamačiau kai ką, kas mane ganėtinai nustebino: jei tėvams pavyksta išpešti iš savo vaikų tam tikrą pareiškimą, kad šie išpažįsta tikį Jėzų Kristų, tėvai atkakliai laikosi to pareiškimo ir jis jiems teikia užtikrinimą bei džiaugsmą. O jei kas ateina ir tuo suabejoja, tėvai iškart sunerimsta. Atrodo, kad mums geriau laikytis įsitvėrus apgaulingos vilties nei išgirsti tiesą.

Holger Lahayne

POSOVIETINĖS VISUOMENĖS ESKIZAS (klausyti: )

Įvadas: Ar Lietuva vis dar – krikščioniškas kraštas?

1998 metų rudenį su žmona apkeliavome šiaurinę Nemuno pakrantę nuo Panemunės pilies iki Vilkijos. Aplankėme ir Veliuoną. Miestelio bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje. Zakristijonas leido užlipti į bažnyčios bokštą ir žavėtis Nemuno slėnio panorama. Bažnyčia gali didžiuotis ir kitu turtu – didele krikščioniškų organizacijų vėliavų kolekcija iš prieškario laikotarpio. Moterų sąjunga, Blaivybės draugija ir skautai, įvairūs politiniai, labdaros ir švietimo sambūriai. Belieka tik stebėtis to meto katalikiškų organizacijų gausa tokiame mažame miestelyje!

Šis pavyzdys rodo, kad prieš karą Lietuvos visuomenė buvo labai religinga, o bažnyčių nariai – itin aktyvūs. Tai, beje, atsispindėjo ir universitetuose. Studentų skaičius, palyginus su šiais laikais, buvo labai mažas – tikriausiai nė dešimt tūkstančių nesiekė. Tačiau studentiškų korporacijų, organizacijų ir politinių susivienijimų skaičius buvo tiesiog stulbinantis. Kone kiekvienas studentas buvo vienaip ar kitaip ideologiškai angažuotas.