Kun.Tomas Šernas

 Trečias kelionės link kryžiaus etapas –  paskutinė vakarienė

 Dykumoje alkanam Jėzui gundytojas pasiūlė pabandyti akmenis paversti duona. Mums duona yra būtinybė.Tai taip pat yra ne tik maistas mūsų kūnams, bet ir mūsų artimieji, nematerialios vertybės, menas. O dar mums “duona” yra tai, ką galime parduoti. Parduodame savo ar kito darbą, žinias, įgūdžius, nekilnojamą turtą. Kaune pokario metais vėlyvo praeivio kartais būdavo mandagiai paprašoma “nusipirkti plytą” ar akmenį. Ginklų gamintojai parduoda savo produkciją, buvo pardavinėjami net sklypai Mėnulyje. Duona  – visų mūsų natūralus siekis gyventi ir išgyventi.

Kun.Tomas Šernas

Gavėnios laikotarpio apmąstymai turi savo prasmę ir istoriją. Romos tradicijos bažnyčiose istoriškai įprastas Jėzaus „kryžiaus kelio“ minėjimas. Jis skatina apgalvoti Šv.Rašte aprašytus įvykius, taip pat  savo tikėjimą ir gyvenimą. Vilniuje ir Žemaitijoje yra tam skirtų vietų – Kalvarijų, kuriose krikščioniui piligrimui meldžiantis bei vaikštant po Jėzaus kančios vietas simbolizuojančias stotis - maldos vietas pagerbiamas Viešpats ir sustiprinamas tikėjimas. Maldų stočių yra dvidešimt, pirmoji maldininkų stotis prasideda nuo paskutinės vakarienės apmąstymo.

 

Biblija, Dievo užrašytasis žodis – ne filosofinis traktatas ir ne knyga su septyniais užraktais. Biblija mums duota suteikti žinių ir praktinę naudą. O visų pirmiausiai – paskelbti apie išgelbėjimą. Iš jos sužinome apie mūsų "vienintelę paguodą gyvenant ir mirštant" (Heidelbergo katekizmas, 1). Biblija yra labai praktiška knyga, kurioje aptariamos visos mūsų gyvenimo sritys: verslas ir politika, muzika ir menai, švietimas ir auklėjimas, taip pat santuoka ir skyrybos.

Kun. Frank van Dalen

Pamokslas pasakytas Panevėžio evangelikų reformatų pamaldose švenčiant Reformacijos dieną 2017 m. lapkričio 12 d.

Hebrajams 4, 12

„Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis.”

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 8,1-6: Dėl stabams paaukotų dalykų mums aišku: mes visi turime pažinimą. Deja, pažinimas išpučia, užtat meilė ugdo. Jei kas tariasi ką nors žinąs, tai jis nė nežino, kaip reikia pažinti. Bet kas myli Dievą, tas yra jo pažintas. Taigi dėl stabams paaukotos mėsos valgymo mes žinome, jog iš tikro nėra pasaulyje stabų ir nėra jokių dievų, tik vienas Dievas. Ir nors būtų vadinamųjų dievų danguje ar žemėje – daug tų dievų ir daug viešpačių, – tai mes turime tik vieną Dievą – Tėvą, iš kurio yra visa ir jam esame mes, ir vieną Viešpatį – Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes esame per jį.