Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems - regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų. -

sinagogoje Nazareto mieste perskaitė Jėzus pranašo Izaijo žodžius, kaip rašo evangelistas Lukas, visų čia esančių akims įsmeigtoms į jį. Žydai anuomet laukė Mesijo - tvirto, galingo karaliaus iš Dovydo giminės, vyro, kuris tvirta ranka įves tvarką ir nubaus kaltuosius. Todėl ir akys žmonių, klausančių sinagogoje Jėzaus Nazariečio, buvo įsmeigtos į jį - ar tai šis, taip teisingai, bet labai paslaptingai kalbantis ir puikiai išmanantis Raštus vyras ir yra žadėtasis Mesijas? Taip, tiesa, jis protingas ir charizmatiškas, tačiau joja ant asiliuko, o ne ant eiklaus žirgo, kaip jų laukiamas galingas karalius! Ir išvis - ar dailidės sūnus gali būti Dievo Pateptasis?!

Pasakyk jiems: „Taip kalba Viešpats. Kai žmonės pargriūva, argi jie nesikelia? Kai žmonės paklysta, argi negrįžta atgal? Tad kodėl ši tauta - Jeruzalė - amžinai neklusni? Kodėl jie laikosi apgaulingų stabų ir atsisako sugrįžti? Klausiausi atidžiai ir neišgirdau nė vieno tiesos žodžio. Niekas neapgaili savo nedorumo, nesako: Ką aš padariau. Visi puola į priekį savo neklusniuoju keliu tarsi ristūnai, besiveržiantys į mūšį. Net gandras padangėse žino, kada keliauti, burkuolis, kregždė ir gervė nujaučia laiką, kada sugrįžti, bet mano tauta nežino Viešpaties teisingumo. Kaip galite sakyti: Mes išmintingi. Mes turime Viešpaties Įstatymą? Juk iš tikrųjų melaginga žinovo plunksna jie pavertė jį melu. Išminčiai sugėdinti, apstulbinti, įkliuvę į spąstus. Štai jie atmetė Viešpaties žodį; iš kur gi jų išmintis?"(Jer 8,4-9) Amen.

Pasauliui vis blogiau. Ekonominės krizės pasekmės - dramatiškos. Dingo milijardai dolerių, atsiradę kiti skiriami bankams ir automobilių įmonėms. Bet daugeliui žmonių gyvenimas negerėja. Gamyklos uždaromos, bedarbystė čia pat arba visai netoli, kainos kyla. Ir kol kas laisvas kapitalizmas diktuoja savo neteisingus įstatymus. Ateitis - niūri.

Tada Jobas, atsakydamas Viešpačiui, tarė: "Žinau, kad tu gali visa padaryti; ką tik užsimoji, tą gali įvykdyti. `Kas temdo mano užmojį, kalbėdamas neapgalvotais žodžiais?` Iš tikrųjų kalbėjau apie tai, ko nesupratau, apie dalykus, viršijančius mane savo nuostabumu, kurių neišmaniau. `Klausykis, aš kalbėsiu; aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk.` Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys mato tave; todėl gėdijuosi visko, ką esu pasakęs, ir atgailauju dulkėse ir pelenuose." (Job 42, 1-6)

WARC generalinis sekretorius kun. dr. Setri Nyomi pamokslas paskelbtas per Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo iškilmingų sekmadienio pamaldas Biržuose 2009 06 21

Šv. Rašo skaitiniai: 1 Samuelio 17, 32-50; Morkaus 4, 35-41