Holger Lahayne

POSOVIETINĖS VISUOMENĖS ESKIZAS (klausyti: )

Įvadas: Ar Lietuva vis dar – krikščioniškas kraštas?

1998 metų rudenį su žmona apkeliavome šiaurinę Nemuno pakrantę nuo Panemunės pilies iki Vilkijos. Aplankėme ir Veliuoną. Miestelio bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje. Zakristijonas leido užlipti į bažnyčios bokštą ir žavėtis Nemuno slėnio panorama. Bažnyčia gali didžiuotis ir kitu turtu – didele krikščioniškų organizacijų vėliavų kolekcija iš prieškario laikotarpio. Moterų sąjunga, Blaivybės draugija ir skautai, įvairūs politiniai, labdaros ir švietimo sambūriai. Belieka tik stebėtis to meto katalikiškų organizacijų gausa tokiame mažame miestelyje!

Šis pavyzdys rodo, kad prieš karą Lietuvos visuomenė buvo labai religinga, o bažnyčių nariai – itin aktyvūs. Tai, beje, atsispindėjo ir universitetuose. Studentų skaičius, palyginus su šiais laikais, buvo labai mažas – tikriausiai nė dešimt tūkstančių nesiekė. Tačiau studentiškų korporacijų, organizacijų ir politinių susivienijimų skaičius buvo tiesiog stulbinantis. Kone kiekvienas studentas buvo vienaip ar kitaip ideologiškai angažuotas.

 Sekuliarizacija – įdomi tema. Galbūt tai skamba paradoksaliai, tačiau sekuliarizacija yra ir Evangelijos dalis, nes būtent Evangelija atskiria tai, kas šventa, ir tai, kas nešventa, skelbdama esminę žinią, kad šventas yra tik vienas Dievas. Toliau, remiantis Charleso Smitho ir Jameso Tailoro mintimis, šiame pranešime išskiriami trys sekuliarizacijos tipai arba etapai.

Praėjusį sekmadienį kunigas Frankas van Dalenas buvo svečiuose Tikėjimo Žodžio Bažnyčioje, kur sakė pamokslą. Pamokslą galite pasiklausyti paspaudę čia.

Tim Challies

Aš noriu išgirsti Dievo balsą. Aš noriu, kad Jis asmeniškai su manimi kalbėtųsi. Aš noriu žinoti, kad tai iš tiesų yra tikras Jo balsas. Negi to norėti yra per daug?

Tai nėra per didelis noras. Iš tiesų, Dievui yra džiaugsmas bendrauti su kiekvienu savo vaiku, ir tai Jis daro pačiu asmeniškiausiu ir intymiausiu būdu. Mūsų Tėvas kalba mums. Jis kalba aiškiai, Jis kalba asmeniškai. Jis iš tiesų tai daro.

Holger Lahayne

Spalio gale evangelikai mini Reformacijos dieną. Mat 1517 metais spalio 31 dieną augustinų vienuolis ir teologijos profesorius Martynas Liuteris paskelbė savo 95 tezes. Tradiciškai manoma, kad jis tezes prikalė prie Vitenbergo pilies bažnyčios durų. Įsivaizduojama jį drąsiai žengiant prie bažnyčios ir su dideliu ryžtu, energingai užsimojus plaktuku, pritvirtinant lotynų kalba parašytą dokumentą.

Iš tikrųjų, ko gero, buvo visai kitaip. Mes žinome tiek, kad tezes jis pirmiausiai išsiuntė savo arkivyskupui ir kad jos gana greitai buvo paviešintos. Bet ant pilies bažnyčios durų – kaip šiandien mano didžiuma istorikų – jos galbūt iš viso nekabojo. Reformacija neprasidėjo plaktuko trenksmu. Tuo laiku M. Liuteris tik siekė pradėti teologų akademinį dialogą apie atlaidų praktiką bei piktnaudžiavimą.