Lippės žemės Bažnyčios generalinio superintendento bei Vokietijos evangelikų vyriausiojo karo kapeliono, kunigo dr. Martino Dutzmano pamokslas, pasakytas rugpjūčio 28 d. Biržų reformatų bažnyčioje.

Pamokslo pagrindas: skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos 4 skyriaus nuo 5 iki 20 eilučių.

Ką tik girdėjome bene vieną iš pačių jautriausių, žmogiškai šilčiausių Evangelijų ištraukų: Getsemanėje Viešpats Jėzus keliems mokiniams atsiskleidė kaip paprastas žmogus: kenčiantis, nuliūdęs, trapus.

„Mano siela mirtinai nuliūdusi",- Petrui, Jokūbui ir Jonui tarė Mokytojas.

Kun.Tomo Sako ordinacijos pamaldoms skirtas pamokslas

Mielos seserys ir broliai Kristuje, šio sekmadienio pamokslo tekstas yra Senojo Testamento Išėjimo knygos 3 perskyrime, nuo 1 iki 7 eilutės: „Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midjano kunigo, kaimenę. Nuvaręs kaimenę už dykumos, jis atėjo prie Horebo - Dievo kalno. Viešpaties angelas pasirodė jam degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendėjo liepsnoje, nesudegė. Mozė tarė sau: "Turiu eiti pasižiūrėti į šį nuostabų reginį ir pamatyti, kodėl tas krūmas nesudega."

Viešpats pamatė, kad Mozė pasuko pasižiūrėti. Dievas pašaukė jį iš degančio krūmo: „Moze, Moze"-„Aš čia"- atsiliepė tas. Tada jis tarė: „Neik arčiau. Nusiauk apavą, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė. Aš esu tavo tėvo Dievas,- toliau kalbėjo jis,- Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas." Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą."