Sekuliarizacija – įdomi tema. Galbūt tai skamba paradoksaliai, tačiau sekuliarizacija yra ir Evangelijos dalis, nes būtent Evangelija atskiria tai, kas šventa, ir tai, kas nešventa, skelbdama esminę žinią, kad šventas yra tik vienas Dievas. Toliau, remiantis Charleso Smitho ir Jameso Tailoro mintimis, šiame pranešime išskiriami trys sekuliarizacijos tipai arba etapai.

Praėjusį sekmadienį kunigas Frankas van Dalenas buvo svečiuose Tikėjimo Žodžio Bažnyčioje, kur sakė pamokslą. Pamokslą galite pasiklausyti paspaudę čia.

Tim Challies

Aš noriu išgirsti Dievo balsą. Aš noriu, kad Jis asmeniškai su manimi kalbėtųsi. Aš noriu žinoti, kad tai iš tiesų yra tikras Jo balsas. Negi to norėti yra per daug?

Tai nėra per didelis noras. Iš tiesų, Dievui yra džiaugsmas bendrauti su kiekvienu savo vaiku, ir tai Jis daro pačiu asmeniškiausiu ir intymiausiu būdu. Mūsų Tėvas kalba mums. Jis kalba aiškiai, Jis kalba asmeniškai. Jis iš tiesų tai daro.

Holger Lahayne

Spalio gale evangelikai mini Reformacijos dieną. Mat 1517 metais spalio 31 dieną augustinų vienuolis ir teologijos profesorius Martynas Liuteris paskelbė savo 95 tezes. Tradiciškai manoma, kad jis tezes prikalė prie Vitenbergo pilies bažnyčios durų. Įsivaizduojama jį drąsiai žengiant prie bažnyčios ir su dideliu ryžtu, energingai užsimojus plaktuku, pritvirtinant lotynų kalba parašytą dokumentą.

Iš tikrųjų, ko gero, buvo visai kitaip. Mes žinome tiek, kad tezes jis pirmiausiai išsiuntė savo arkivyskupui ir kad jos gana greitai buvo paviešintos. Bet ant pilies bažnyčios durų – kaip šiandien mano didžiuma istorikų – jos galbūt iš viso nekabojo. Reformacija neprasidėjo plaktuko trenksmu. Tuo laiku M. Liuteris tik siekė pradėti teologų akademinį dialogą apie atlaidų praktiką bei piktnaudžiavimą.

Kun.Tomas Šernas

Kas yra svarbu ir kas ne?

Kodėl mokinių vyrų nebuvo prie Jėzaus kapo, kodėl jie lindėjo pasislėpę ir dar užsirakinę? Mokiniai bijojo susidorojimo, nes valdžios požiūriu jie buvo pavojingi maištininko prieš politinę - religinę tvarką Jėzaus bendrininkai. Jiems grėsė jeigu ne nukryžiavimas, tai kiti rimti nemalonumai. Tuo tarpu moterys vertintos kaip nepavojingos galiojančiai religinei, politinei ir viešajai tvarkai. Moterys - nesvarbios idėjų ir politikos, viešo veiksmo lygmenyje. Į moteris valdžia kreipė mažiau dėmesio, ir jos taikos ar sąlyginės ramybės metu galėjo be baimės eiti ten, kur joms reikėjo – į turgų, parduotuves, kapines ir panašiai. Vėliau Bažnyčios priešai susivokė, jog, priešingai viskam, ką jie iki šiol buvo įpratę matyti ir suvokti, moterys yra svarbios tarp plintančių Kristaus pasekėjų ir naujų bendruomenių. Tai liudija Apaštalų darbų 9 skyrius, 1 eilutė. Tačiau visur pasaulyje paplitusi nuostata, jog moterys nėra „pirmieji žaidėjai" visuomenės politinėse grumtynėse bei religiniuose ginčuose, žinoma ir dabar, moderniaisiais laikais. Po II-ojo pasaulinio karo buvo teisiami nacistai, karo nusikaltėliai. Tyrinėtojai pažymi, jog daugybė moterų nacionalsocialistų partijos ir SS organizacijos narių išvengė teisingumo, apsimesdamos nesvarbiomis bei vyrų priverstomis. Vyrų nekaltumu ir nesvarbumu pasauliui yra sunkiau patikėti, bet moterys tradiciškai laikomos mažiau pavojingomis ir mažiau svarbiomis.