pro memoria

Vargonininkui Edmundui Meškauskui

Balandžio 25 d.  mirė buvęs Vilniaus ev. reformatų bažnyčios vargonininkas Edmundas Meškauskas.

E.Meškauskas gimė 1935 metais gegužės 10 d. Panevėžyje. 1955-56 metais mokėsi tuometinėje Valst. konservatorijoje. Pradėjo vargonuoti Vilniaus bažnyčiose. Po Sąjūdžio suvažiavimo reformatai greit atgavo bažnyčią – buvusį kino teatrą Kronika.

E.Meškauskas tapo pirmuoju Vilniaus ev. reformatų parapijos vargonininku, ėmėsi organizuoti chorą: iš pradžių tai buvo nedidelė giedotojų grupelė, sudaryta iš galinčių ir norinčių giedoti per pamaldas ar laidotuves. Pradėjo mokyti sudėtingesnių, gražesnių giesmių. Dalį repeticijų skirdavo pramokti giesmėms iš Giesmyno tos dienos pamaldų giedojimui. Jo dėka vilniečiai reformatai išmoko taisyklingai giedoti pagal vokiečių giesmynus.

Laurynas Jankevičius

Alpių ir miškų apsuptame Vokietijos Bavarijos žemės miestelyje Jozefstalyje dešimčiai dienų į ekumeninį mokymų centrą rinkosi įvairių konfesijų Europos Bažnyčių atstovai. Šį seminarą surengė, į jį pakvietė bei visas išlaidas seminaro dalyviams padengė Bavarijos žemės Liuteronų Bažnyčia.

Holger Lahayne

Jei Kalvinas Serveto byloje ir būtų išteisintas dėl kaltinimų nužudymu bei sadistišku žiaurumu, daugeliui juk vis vien to nepakaktų: argi neperlenkė lazdos gindamas Trejybę ir kovodamas su jos neigėjais? kodėl buvo toks siaurakaktiškas? kodėl toks nepajudinamai ortodoksiškas? toks nenumaldomai dogmatiškas? argi nebūtų pravertę bent šiek tiek heterodoksiškumo?

Minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, leidykla „Ganytojas“ 2017 m. pavasarį išleido šiai progai skirtą informacinį-evangelizacinį laikraštuką Evangelija.lt.

Prieš ketvirtį amžiaus (1992 balandžio 25 d.) susikūrė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Buvo deklaruota, kad „Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija yra pasaulietinė, ne konfesinė, ne politinė, dorovinio ir kultūrinio tobulinimosi organizacija, siekianti per 500 metų Reformacijos propaguotas humanistines švietimo, tautiškumo bei tolerancijos idėjas ir apmąstyti jų gyvybingumą bei prasmę šiandieninėje modernioje, tačiau dažnai kamuojamą išskirtinių materialinio komforto vertybių tesiekiančioje, susipriešinusioje visuomenėje.“

Įpratome su valstybe kalbėtis įsakmiu tonu. Valstybė privalo, ir viskas! Aprūpinti, duoti, užtikrinti. Sulaikyti nuo emigracijos ar iš jos grąžinti, padaryti, kad būtume laimingi... Tik kas ta valstybė? Ne geroji tetulė, o mes - kiekvienas iš mūsų. Apie tai - pokalbis su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigu Raimondu Stankevičiumi.

Jonas Laskis /Johannes a Lasco, lenkiškai – Jan Łaski/ buvo vienos įtakingiausių Lenkijos giminių atžala, kurių herbas – Korab.

Gimė 1499 metais Lasko miestelyje, Lenkijoje. Jo tėvai – Jaroslav Laski ir Susanna Bąk, o dėdė – bendravardis Jan Laski – buvo Gniezno arkivyskupas, Lenkijos Primas, Karūnos didysis kancleris.

Holger Lahayne

Reformatoriai apie gerus darbus

"Dievo įstatymas... negali žmogaus atvesti į teisumą"

Piktnaudžiavimai indulgencijomis (atlaidų praktika) paragino Vitenbergo teologijos profesorių Martyną Liuterį paskelbti savo 95 tezes. Tada, 1517 m. rudenį, jomis šauktas disputas, deja, neįvyko. Į eilinio universiteto daktaro kritiką iš viso nereagavo ir Mainco arkivyskupas.