Holger Lahayne

Kai tik atveriame akis, matome žmogaus veiklos produktus: stalą, knygas, drabužius, paveikslą, kompiuterį, viryklę, už lango namus, mašinas, žmonių pasodintus medžius. Kur bepažvelgtume – mus supa mūsų kūrybingumo vaisiai. Mes pakeitėme pasaulį, sukūrėme beveik visą savo aplinką, ir toliau kuriame bei kursime naujas idėjas ir naujus produktus.

Kodėl taip yra? Kodėl mes tokie kūrybingi? Kodėl tai gerai?

kun. Frank van Dalen

„Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius, tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’ ­ atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins.’“

Holger Lahayne

"Ant lėtos žalių malkų ugnies"

Romano Q lietuviško leidimo pratarmę parašė turbūt viena ryškiausių Reformacijos eksperčių Lietuvoje, VU profesorė, habil. daktarė, filologė ir istorikė, knygos Maištininkų katedros autorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Tekstas buvo publikuojamas ir interneto portale bernardinai.lt su antrašte "Reformacijos Europoje jubiliejų pasitinkant".

Vietovėje, kuri kažkada buvo naudojama kariuomenės, šiandien auga medžiai. Netrukus jų turėtų būti 500 - po vieną kiekvieniems metams, tiek,  kiek praėjo nuo Reformacijos judėjimo pradžios Vitenberge.

Visi jie dar atrodo vienodi, reti ir pažeidžiami: gudobelė, uosis, ieva ar šermukšnis. Jauni medeliai stiebiasi į pavasario dangų žalioje juostoje tarp rotušės automobilių stovėjimo aikštelės ir gatvės. Maži pumpurėliai ant jų šakų išduoda, kad tuoj pasirodys pirmieji lapeliai. Vos jiems išsiskleidus, medžių vainikai taps tokie skirtingi kaip antai 91 šalies, iš kur kilę medelių krikštatėviai  - Krikščionių bendruomenės iš viso pasaulio.

Čekų husitų veikėjas Jeronimas Prahiškis (ček. Jeroným Pražský , lenk. Hieronim z Pragi) gimė apie 1378 m., sudegintas 1416 m. gegužės 30 d. Konstance (dab. Vokietija).

Jeronimas iš Prahos, baigęs vietos universitetą (Prahos universitetas buvo įsteigtas 1348 m.), nuo 1399 m. studijavo Oksforde. Ten buvo paveiktas Džono Viklifo, Anglijos teologo, vieno iš pirmųjų Romos katalikybės kritiko, idėjų. Grįžęs į žemyną, 1405–1412 m. dėstė Paryžiaus, Heidelbergo, Vienos ir Kelno universitetuose ir visur buvo kaltinamas erezijų skleidimu. Jis, kaip ir Janas Husas – Prahos Betliejaus koplyčios pamokslininkas, sakė pamokslus čekų kalba, kritikavo katalikų dvasininkiją, smerkė už prabangą, reikalavo reformuoti Katalikų bažnyčią.

Šiemet minime Reformacijos 500 metų jubiliejų. Ta proga su Evangelikų reformatų generaliniu superintendentu Tomu Šernu kalbėjomės apie šios Bažnyčios praeitį ir dabartį Lietuvoje, protestantišką valstybės sampratą, sritis, kuriose Lietuvai svarbiausia reformuotis.

Kaip įprasta eilinis šios kadencijos Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdis įvyko Biržuose, praėjusį savaitgalį, kovo 25 dieną, Biržų evangelikų reformatų parapijos namuose, Konsistorijos salėje.  Posėdyje dalyvavo visi Konsistorijos nariai, jam pirmininkavo Konsistorijos prezidentas kurt. Nerijus Krikščikas. Viešnios teisėmis, svarstant vaikų namų „Vaiko užuovėja“ klausimą dalyvavo šių vaikų namų direktorė Daiva Janonienė.

kun.Tomas Šernas

Šiais 2017 metais švenčiame Reformacijos 500–ųjų metų jubiliejų. Tai labai svarbaus istorinio proceso jubiliejus. Domėdamiesi šia tema dažnokai nustembame, kaip mažai žinome apie tai. Gilinamės į evangelinių Bažnyčių pradžią, jų teologiją ir suvokiame, jog Reformacijos judėjimas vienaip ar kitaip įtakojo Europos ir kitų kontinentų istoriją.