M. Liuteris (1520 m.)
Daugeliui krikščioniškas tikėjimas yra paprastas dalykas ir nemažai žmonių tiesiog priskiria jį prie kitų dorybių. Jie taip daro, nes patys niekada nebandė tikėti ir nesupranta tos didžios tikėjimo jėgos. Tas, kuris vienu ar kitu metu vyriškai neišstovėjo, susidūręs su nelaimėmis ir suspaudimais tikėjimo kely, negali gerai parašyti apie tikėjimą ar suprasti, kas apie jį jau buvo parašyta. Bet tas, kuris bent kiek paragavo tikėjimo, niekada nepasitenkins vien tuo, kas apie jį parašyta, pasakyta, apmąstyta ar prisiklausyta. Tai gyvas “šaltinis vandens, trykštantis į amžinąjį gyvenimą”, kaip Kristus vadina jį Evangelijoje pagal Joną (Jn 4,14).