Dr. doc. Ingė Lukšaitė

Reformacijos Lietuvoje istoriografijoje, peržvelgus ją bendriausiais bruožais tuo požiūriu, kaip suvokiama pati Reformacija, išsiskiria kelios pagrindinės istorikų grupės. Lenkijos ir Vokietijos istorikai Lietuvos Reformaciją laiko jų kultūrų išspinduliuotu rezultatu. Trumpai tariant, Reformacija vertinama kaip svetimų kultūrų sukeltas reiškinys. Ši pažiūra vyravo ir tarpukario Lietuvos katalikiškos pakraipos istorikų (A. Aleknos, S. Sužiedėlio) [1] darbuose.

Eric W. Gritsch

Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų. Tos durys tarnavo kaip lenta įvairiems skelbimams, susijusiems su akademiniais ir bažnytiniais reikalais. Tezės buvo parašytos lotyniškai ir ant popieriaus lakšto išspausdintos spaustuvininko Johano Grünenbergo, vieno iš daugelio verslininkų, pasinaudojusių nauju spausdinimo būdu, pirmiausia panaudotu Vokietijoje apie 1450 m. Liuteris kvietė į „disputą apie indulgencijų galią ir veiksmingumą iš meilės ir aistros tiesai bei troškimo iškelti ją į šviesą.“

Sausio 18 dieną, prasidedant Krikščionių vienybės savaitei, ekumeninės pamaldos buvo surengtos ir Kauno Bažnyčioje „Tikėjimo žodis“.

Prasidėjus kasmetei Maldų už krikščionių vienybę savaitei, kuri Šiaurės pusrutulyje tradiciškai minima sausio 18–25 d., ketvirtadienį, sausio 19 d. Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčioje vyko ekumeninės pamaldos. Šiltų, neformalių pamaldų metu savo įžvalgomis ekumeninės savaitės tema „Susitaikymas“ dalijosi dvasininkai, atstovaujantys plačiam, nuo kelis šimtmečius iki kelis dešimtmečius skaičiuojančių Lietuvos evangelinių bažnyčių spektrui: baptistų, metodistų, laisvųjų krikščionių, evangelikų reformatų, sekmininkų ir Tikėjimo žodžio bendruomenėms.

Iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti šie toliau surašyti teiginiai bus aptariami Vitenberge vadovaujant garbingajam tėvui Martynui Liuteriui, laisvųjų menų ir šventosios teologijos magistrui, čia paskirtam jos skleidėju. Todėl jis prašo, kad tie, kurie negali atvykę su mumis žodžiu pasvarstyti, tai padarytų laiškais. Vardan mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Amen.

1. Mūsų Viešpats ir mokytojas Jėzus Kristus, sakydamas: ,,Atgailaukite“ ir t. t., norėjo, kad visas tikinčiųjų gyvenimas būtų atgaila.

Kun. Tomas Šernas

Žodis „reformacija“ reiškia pertvarką ir atsinaujinimą. Kai galvoje turimas Vakarų Europoje XVI amžiuje kilęs platus sąjūdis, palietęs ir sudrebinęs daugelį šalių bei jų visuomenių gyvenimo sričių, visa tai pristatoma ne nuo „pradžios“, bet maždaug „nuo vidurio“.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos kvietimu sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimo – Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas. Svarstyme dalyvavo skulptoriai, architektai, istorikai ir kiti neabejingi mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiai ir miesto svečiai. Diskusiją vedė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

 Švietimo sistema yra svarbus veiksnys, apsprendžiantis visuomenės kultūrinę būklę. Kultūros raidos intensyvumas konkrečioje tautoje ar valstybėje visada tampriai susijęs su švietimo sistemos kūrimosi eiga. Šią taisyklę patvirtina ir Lietuvos istorija. Mūsuose reikšmingas švietimo sistemos formavimosi etapas vyko XVI a. – tai amžius, bylojantis apie bendrą visuomeninio būvio pakylėjimą. Šiuos ryškius lokalinės kultūrinės panoramos pokyčius istorikai sieja su Reformacijos banga, tuo laiku atkeliavusia iš Europos.