Heidelbergo katekizmas: šimtmečius skambanti Evangelijos žinia (I dalis)

Ir šiomis dienomis laidotuvių metu Olandijos reformatų bažnyčiose skamba šie žodžiai: „Kas yra tavo vienintelė paguoda gyvenant ar mirštant? - Mano vienintelė paguoda yra tai, kad aš kūnu ir siela, gyvenant ar mirštant ne pats sau priklausau, bet esu mano ištikimojo Išganytojo Jėzaus Kristaus nuosavybė...“ Šis viltį žadinantis teiginys kiek daugiau nei prieš 450 metų buvo suformuluotas viename iš svarbiausių ir įtakingiausių evangeliškų tikėjimo išpažinimų - 1563 m. vokiečių kalba išleistame Heidelbergo katekizme.
Iki šių dienų Heidelbergo katekizmas užima ketvirtą ar penktą vietą tarp daugiausiai leidžiamų ir labiausiai skaitomų krikščioniškų knygų - po Biblijos jį lenkia tik XIV a. parašytas Tomo Kempiečio Kristaus sekimas, XVII a. baptisto Johno Bunyano Piligrimo kelionė bei XX a. pradžioje šventumo judėjimo pamokslininko Oswaldo Chamberso parašyta knygelė Viskas Jo šlovei. Heidelbergo katekizmas išverstas į visas Europos kalbas ir daugelį Azijos kalbų, o iš jo santraukų, pamokslų, kritikos ir apologijų galima sudaryti ištisas bibliotekas [4; 6].