Holger Lahayne

Spalio gale evangelikai mini Reformacijos dieną. Mat 1517 metais spalio 31 dieną augustinų vienuolis ir teologijos profesorius Martynas Liuteris paskelbė savo 95 tezes. Tradiciškai manoma, kad jis tezes prikalė prie Vitenbergo pilies bažnyčios durų. Įsivaizduojama jį drąsiai žengiant prie bažnyčios ir su dideliu ryžtu, energingai užsimojus plaktuku, pritvirtinant lotynų kalba parašytą dokumentą.

Iš tikrųjų, ko gero, buvo visai kitaip. Mes žinome tiek, kad tezes jis pirmiausiai išsiuntė savo arkivyskupui ir kad jos gana greitai buvo paviešintos. Bet ant pilies bažnyčios durų – kaip šiandien mano didžiuma istorikų – jos galbūt iš viso nekabojo. Reformacija neprasidėjo plaktuko trenksmu. Tuo laiku M. Liuteris tik siekė pradėti teologų akademinį dialogą apie atlaidų praktiką bei piktnaudžiavimą.

Visą informacinį leidinį galite skaityti paspaudus:

2015 m. spalio 7 dieną Biržų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjungos atstovai pakvietė į diskusiją-pasitarimą „DĖL BIRŽŲ MIESTO CENTRINIŲ ERDVIŲ VYSTYMO KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ".

Norėdama sukurti gyvas, miestiečių lankomas ir mylimas viešąsias erdves miesto centre, Biržų rajono savivaldybė kartu su Lietuvos architektų sąjunga organizuoja architektūrines-urbanistines kūrybines dirbtuves. Jų metu bus kuriamos idėjos, kaip galėtų atrodyti Biržų veidą formuojančios Pilies teritorija, parkas greta Reformatų ir J. Bielinio gatvių, J. Janonio ir Miesto aikštės ir želdynas Žvejų gatvėje. Šių erdvių sutvarkymas inicijuojamas remiantis 2014 m. parengta Biržų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 m. galimybių studija.

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau daugiau nei 25 metus bendradarbiauja su Lipės žemės evangelikų reformatų Bažnyčia. Vienas svarbiausių šios partnerystės įvykių yra trišalės – Vokietijos Lipės žemės evangelikų reformatų, Lenkijos evangelikų reformatų ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčių – konsultacijos. Jos vyksta kas dveji metai, o konsultacijų šeimininkai keičiasi. 2013 metais jos vyko Vilniuje, Lietuvoje. Šiemet – Lipėje, šios Bažnyčios Sommerwinkel konferencijų centre, Detmolde. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vadovybė nutarė į šių metų rugsėjo 10–13 dienomis vykusias konsultacijas pasiųsti 3 asmenų delegaciją: vicesuperintendentą kun. Rimą Mikalauską, seniorato kanclerę Vitą Ickę ir Krikščioniškojo darželio Vilniuje direktorę Džiuljetą Stankevičienę. Dėl susiklosčiusių svarbių darbo aplinkybių vaikų darželio direktorę teko pakeisti Medeikių vaikų namų „Vaiko užuovėja" direktorei Daivai Janonienei. Lenkijos evangelikų reformatų Bažnyčiai atstovavo šios Bažnyčios vadovas vyskupas kun. Marekas Izdebskis, Sinodo direktorė Ewa Južwiak, Konsistorijos narys kun. Krzysztofas Goralas bei Sinodo bibliotekos-archyvo darbuotojas Krzysztofas Bandola-Skierskis.

Laurynas Jankevičius

Nuraibuliavus vasaros stovyklų šurmuliui paskutinį rugsėjo savaitgalį Panevėžyje rinkosi evangelikų reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ nariai iš Biržų, Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Visuotinio susirinkimo metu suplanuoto susitikimo organizavimu rūpinosi draugijos narė Vilma Baltušytė, radviliečius pakvietusi į savo sodybą.

Roxanne Stone

Kiekvieną savaitę penkerius metus rinkdavomės Biblijos studijoms, tačiau į bažnyčią eidavome retai. 2002-2007 metais mūsų maža grupelė virto didžiule, „kartu gyvenančia" grupe. Kartu leisdavome laiką savaitgaliais, atostogaudavome, kai kurie mūsų dirbo toje pačioje krikščioniškoje leidykloje. Kartą per savaitę rinkdavomės namuose, gamindavome maistą ir kalbėdavome apie Bibliją. Mes visi buvome krikščionys, kurie anksčiau lankė bažnyčią ir nuoširdžiai tikėjo Dievu. Tačiau, nelankydami bažnyčios, mes tapome „bažnyčia" vienas kitam, bent jau taip manėme.

Kun.Tomas Šernas

Kas yra svarbu ir kas ne?

Kodėl mokinių vyrų nebuvo prie Jėzaus kapo, kodėl jie lindėjo pasislėpę ir dar užsirakinę? Mokiniai bijojo susidorojimo, nes valdžios požiūriu jie buvo pavojingi maištininko prieš politinę - religinę tvarką Jėzaus bendrininkai. Jiems grėsė jeigu ne nukryžiavimas, tai kiti rimti nemalonumai. Tuo tarpu moterys vertintos kaip nepavojingos galiojančiai religinei, politinei ir viešajai tvarkai. Moterys - nesvarbios idėjų ir politikos, viešo veiksmo lygmenyje. Į moteris valdžia kreipė mažiau dėmesio, ir jos taikos ar sąlyginės ramybės metu galėjo be baimės eiti ten, kur joms reikėjo – į turgų, parduotuves, kapines ir panašiai. Vėliau Bažnyčios priešai susivokė, jog, priešingai viskam, ką jie iki šiol buvo įpratę matyti ir suvokti, moterys yra svarbios tarp plintančių Kristaus pasekėjų ir naujų bendruomenių. Tai liudija Apaštalų darbų 9 skyrius, 1 eilutė. Tačiau visur pasaulyje paplitusi nuostata, jog moterys nėra „pirmieji žaidėjai" visuomenės politinėse grumtynėse bei religiniuose ginčuose, žinoma ir dabar, moderniaisiais laikais. Po II-ojo pasaulinio karo buvo teisiami nacistai, karo nusikaltėliai. Tyrinėtojai pažymi, jog daugybė moterų nacionalsocialistų partijos ir SS organizacijos narių išvengė teisingumo, apsimesdamos nesvarbiomis bei vyrų priverstomis. Vyrų nekaltumu ir nesvarbumu pasauliui yra sunkiau patikėti, bet moterys tradiciškai laikomos mažiau pavojingomis ir mažiau svarbiomis.

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – Unitas Lithuaniae – Sinodas šiame šimtmetyje pirmą kartą išleido (2014) Heidelbergo katekizmą. Ši knyga, kurioje glaustai ir genialiai išdėstyti evangelinės Bažnyčios tikybos pagrindai, yra reikšminga kiekvienam krikščioniui evangelikui. (T. Šernas)

Naujai išleistą katekizmą galite rasti paspaudę ant šios nuorodos - Heidelbergo katekizmas