Ar tikrai Jėzus taip pasakė?

"...negražu imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams." (Mk 7, 27)

Ar yra tekę skaityti Biblijos ištrauką, kurią perskaitęs lieki visiškai susipainiojęs? Panašu, jog ši ištrauka yra viena iš tokių. Ir iš tiesų, tai yra ištrauka iš Dievo Žodžio, kuri skamba keistai. Turbūt ją būtų galima apibūdinti kaip itin nesmagią ir nemalonią. Tai vienas iš keleto atvejų, kai Jėzus kalba užgauliai. Ir aš tikiu, jog tai vienintelis atvejis, kai Jėzus yra užgaulus su moterimi, kuri kenčia. Jis sako šiai moteriai: "Juk negražu imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams." (Mk 7, 27)

Šią vasarą pagal Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Asocijuotos reformatų presbiterionių Bažnyčios bendradarbiavimo sutartį iš Amerikos į Lietuvą atvyko misionierius Frankas van Dalenas su žmona Emily.

2017 m. minėsime 500-ąsias Reformacijos metines. Reformacija padarė didelę įtaką Naujųjų laikų Baltijos jūros regiono valstybių kultūrinei ir politinei raidai.

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Reformatio baltica. Reformacijos kultūrinė įtaka Baltijos jūros regiono metropolijoms", kuris vyks 2015 m. rugsėjo 9-13 d. Vilniaus universitete ir Vilniaus universiteto bibliotekoje (Universiteto g. 3, Vilnius).

Kongresą inicijuoja ir organizuoja Greifsvaldo universitetas (Vokietija), Hamburgo universitetas (Vokietija), Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka. Kongrese dalyvaus daugiau nei 100 mokslininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, JAV ir kt.

Plačiau apie šią konferenciją rasite čia: http://www.reformatiobaltica.mb.vu.lt/

Didžiausios pasaulyje krikščioniškų išteklių bibliotekos „LifeWay Christian Resources" vadovas Tomas Raineris pasidalijo mintimis apie tai, kaip kovoti su mintimis mesti tarnavimą.

Simona Česnakaitė

Praėjus daugiau nei mėnesiui po stovyklos, galime drąsiai teigti, jog pasiilgome visų ir kiekvieno atskirai! Skaičiuojant jau beveik paskutines vasaros dienas, pamažu apima nostalgija, liūdesys bei džiaugsmas vienu metu, prisimenant vieną geriausiai praleistų vasaros savaičių.

Auksė Skiparytė

Liepos 30-ąją Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje įvyko atminimo ir maldos vakaras „Budėkime dėl santarvės ir taikos", skirtas Medininkų pasienio poste ir kitose vietose žuvusių valstybės tarnautojų ir pareigūnų atminimui. Rimčiai ir susikaupimui parapijos tikinčiuosius, žuvusiųjų aukų artimuosius ir gausius svečius kvietė ilgus metus tylėjęs istorinis varpas, puoštas simboliais ir reformatų devizu: SOLI DEO GLORIA (Vienam Dievui Garbė). Šį varpą naujam gyvenimui atgaivino, skambinimo mechanizmą atnaujino meistrai Algirdas Adlys bei Vytautas Valiukevičius, o į vietą įkėlė UAB „Statmanta" (direktorius Ramūnas Vėrikas) meistrai. Nuo šio vakaro jau kiekvieną sekmadienį varpas primins vilniečiams, kur jie turėtų rinktis ir Viešpatį garbinti.

Šių metų liepos 18-25 dienomis, Kėdainiuose, vyko krikščioniška sporto stovykla – „Žaidimo planas". Jau antrus metus organizuojama stovykla susilaukė beveik dvigubai daugiau vaikų bei vadovų. Mažųjų sportininkų ir Dievo žodžio klausytojų buvo 29, o vadovų 8, dvasinis vadovas, direktorė bei futbolo treneris. Šiais metais, taip pat skyrėsi ir stovyklos trukmė – po praeitų metų gerų atsiliepimų bei atsiradusių naujų idėjų, buvo nuspręsta prailginti stovyklos laiką iki 7 dienų.

Gražina Dagytė

Liepos dvidešimt šeštąją Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios tikintieji minėjo 180 metų sukaktį nuo to laiko, kai 1835 m. liepos 21-ąją buvo pašventintas naujasis, mūrinis (9–asis šeštoje vietoje) bažnyčios pastatas. Po pamaldų bendrystė buvo pratęsta parapijiečių sodyboje prie Merkio.

"Svarbiausia ne pastatas, o žmonės"
„Štai mes jau 180 metų meldžiamės šiame pastate. Jei buvome už miesto sienos, tai dabar esame pačioje miesto širdyje. Ir labai simboliškai tai primena Jėzaus žodžius, jog neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno", - taip į tikinčiuosius Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje praėjusį sekmadienį kreipėsi lektorius Vaidotas Ickys. Kartu su parapijos tikinčiaisiais džiaugdamasis beveik prieš du šimtmečius pastatyta nauja, mūrine šventove, pakeitusia tuomet jau vos besilaikiusią medinę bažnytėlę, pamokslautojas priminė, jog svarbiausia yra ne pastatas, o žmonės, kurie į jį renkasi, kad krikščioniškoje bendrystėje garbintų ir šlovintų Viešpatį. Pasak lektoriaus, to meto tikintieji stovėjo ant paties tvirčiausio pamato pasaulyje – Evangelijos kelio. Būsimasis dvasininkas ragino žmones būti atsargiais ir neapsigauti - nesusigundyti pasaulio siūloma tariama šviesa.