Spalio 7 d. ir lapkričio 7 d. Biržų pilies arsenale ištisą dieną virė diskusijos, vyko paskaitos dėl Biržų miesto ateities. Paskutiniame susitikime buvo sudaryta „miesto ambasadorių" grupė, kurie lapkričio 25 d. susitiko su architektų komanda ir toliau derino atskirų miesto erdvių viziją. Apie susitikimus pilyje jau buvo rašyta spaudoje, apie susitikimą spalio 26 dieną, tikiuosi taip pat sulauksime žinių. Buvau aktyvus abiejų ankstesnių susitikimų dalyvis, juose teikiau savo įžvalgas, dalį pateikiau raštu. Suprantama, dėl laiko stokos susikoncentravau į mums, evangelikams reformatams, labiausiai jautrią – Biržų miesto erdvę prie evangelikų reformatų bažnyčios. Kol yra laikas tomis vizijomis dalintis ir architektai dirba jas išbandydami savo virtualiuose planuose, skubu šias vizijas pateikti mūsų visuomenei, kiek papildydamas ar pataisydamas tai, ką jau esu raštu pateikęs „architektų dirbtuvėms". Tikiuosi, jog šia informacija labiau paskatinsiu mūsų tikėjimo brolius ir seses pasidomėti savo protėvių dvasiniu-kultūriniu paveldu, o taip pat pilietiškai kurti aplinką, kurioje gyvensime, jei tokia Dievo malonė - ateityje.

Lapkričio 12-14 dienomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija KUNIGAIKŠČIAI RADVILOS. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė.

Konferencijos globėjai – Motiejus ir Mikalojus Radvilos – Nesvyžiaus-Olykos šakos kunigaikščiai, Mikalojaus Radvilos Juodojo palikuonys. Į konferenciją atvyko ir dar vienas Nesvyžiaus šakos kunigaikštis – Dominykas Radvila. Konferenciją organizavo: LDK valdovų rūmai, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos instituto LDK Istorijos skyrius.

Tim Challies

Aš noriu išgirsti Dievo balsą. Aš noriu, kad Jis asmeniškai su manimi kalbėtųsi. Aš noriu žinoti, kad tai iš tiesų yra tikras Jo balsas. Negi to norėti yra per daug?

Tai nėra per didelis noras. Iš tiesų, Dievui yra džiaugsmas bendrauti su kiekvienu savo vaiku, ir tai Jis daro pačiu asmeniškiausiu ir intymiausiu būdu. Mūsų Tėvas kalba mums. Jis kalba aiškiai, Jis kalba asmeniškai. Jis iš tiesų tai daro.

Viktorija Liauškaitė

Lapkričio 3 dieną Mokslų akademijos salėje įvyko disputas „LDK savarankiškumo sargyboje", kurio dalyvės - doc. Ingė Lukšaitė, prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir prof. Raimonda Ragauskienė.

Minėjimo vakarą pradėjo jungtinio Vilniaus reformatų Giesmės ir Pagirių dainorių choro atliekamos giesmės (vadovė ir dirigentė Janina Pamarnackienė).

VIEŠPATS – mano ganytojas, man nieko netrūksta (Ps 23,1). Šie psalmės žodžiai skambėjo mano širdyje šiltą spalio 4-osios dieną, Konfirmacijos pamaldų pradžioje, suteikdami man ramybės ir pasitikėjimo, einant kartu su kitu konfirmantu Liutauru paskui kunigą Raimondą. Buvo gera matyti susirinkusius žmones. Jaučiausi jų priimta į bendruomenę jau prieš metus, kai tik žengiau savo pirmuosius žingsnius šioje Bažnyčioje. Pirmą kartą pamaldose dalyvavau paskutinę 2014 m. vasaros dieną: iš karto pajutau, kad mano siela grįžo namo, kad tai vieta, kur esu Dievo laukiama ir kur man jauku, kur galiu Dievui kalbėti ir dėkoti, kur svarbiausias yra Jo guodžiantis Žodis ir visus vienijanti Jo meilė.

Viktorija Liauškaitė

Spalio 31 dieną minima Reformacijos pradžia. Kaip dauguma pasaulio evangelikų, taip ir Vilniaus reformatų parapijos tikintieji susirinko į vakarines Reformacijos dienos paminėjimo pamaldas. Pamokslą sakė generalinis superintendentas kun.Tomas Šernas. Pagrindinė pamokslo tema buvo palaiminimai iš Kalno pamokslo ištraukos Mt 5, 2-12.

„Dievas mums suteikia, duoda įvairius palaiminimus. Juk ir mes, tikintieji, Dievo prašome daugelio dalykų. Dažnas iš mūsų žinome dešimt Dievo įsakymų. Esmė yra pirmajame įsakyme, kuris kloja pamatus visiems likusiems. Taip pat ir Dievo palaiminimai Kalno pamoksle prasideda nuo palaiminimo, kuris kaip esminė sąlyga yra būtinas kitiems palaiminimams. Svarbiausia būti „vargšais dvasia", liūdėti ir trokšti teisingumo. Tai yra tos savybės, kurių iš mūsų nori Dievas, tada Jis laimina, atsiranda kitoks santykis tarp Jo ir žmogaus. Reformacija kilo iš to santykio – dėl to, kad kuklūs „vargšai dvasia" žmonės liūdėjo ir troško teisybės "- sakė gen. superintendentas kun.T.Šernas.

Holger Lahayne

Spalio gale evangelikai mini Reformacijos dieną. Mat 1517 metais spalio 31 dieną augustinų vienuolis ir teologijos profesorius Martynas Liuteris paskelbė savo 95 tezes. Tradiciškai manoma, kad jis tezes prikalė prie Vitenbergo pilies bažnyčios durų. Įsivaizduojama jį drąsiai žengiant prie bažnyčios ir su dideliu ryžtu, energingai užsimojus plaktuku, pritvirtinant lotynų kalba parašytą dokumentą.

Iš tikrųjų, ko gero, buvo visai kitaip. Mes žinome tiek, kad tezes jis pirmiausiai išsiuntė savo arkivyskupui ir kad jos gana greitai buvo paviešintos. Bet ant pilies bažnyčios durų – kaip šiandien mano didžiuma istorikų – jos galbūt iš viso nekabojo. Reformacija neprasidėjo plaktuko trenksmu. Tuo laiku M. Liuteris tik siekė pradėti teologų akademinį dialogą apie atlaidų praktiką bei piktnaudžiavimą.

Visą informacinį leidinį galite skaityti paspaudus: