Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui susirinkti į neeilinius posėdžius – sesijas darosi įprasta, nes intensyvus gyvenimo tempas iškelia poreikius spręsti Bažnyčios organizavimo ar bažnytinio turto valdymo užduotis. Spalio 12 dieną, šeštadienį, 11 val. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas susirinko į neeilines sesijas Biržų evangelikų reformatų parapijos namuose.

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - jau 459 metus Lietuvoje veikianti institucija. Jos valdymas yra presbiterinis-sinodinis, todėl ši Bažnyčia yra viena seniausių Lietuvos bendruomenių, naudojanti demokratinę savivaldos formą. Aukščiausias bendrijos savivaldos organas - Sinodas susirenka bent kartą per metus ir priima svarbiausius Bažnyčiai sprendimus: vadovų paskyrimus, dvasininkų misijas, bažnytinės teisės aktus - kanonus ir memorialus.

Birželio 24-26 dienomis Biržuose vyks Lietuvos evangelikų reformatų eilinis Sinodo suvažiavimas. Sinodo metu sprendžiami svarbiausi Bažnyčios klausimai, o šių metų Sinodas – rinkiminis.

Birželio 24 d. (penktadienį) 18 val. Sinodo atidarymo pamaldos. Birželio 25 d. (šeštadienį) vyks Sinodo posėdžiai.

Registracija nuo 9 val.;

Posėdžių pradžia 10 val. (bažnyčioje).

Nuo 11:15 val. likusios posėdžių sesijos vyks Pilies arsenalo salėje. Sinodo posėdžiai yra atviri.

Birželio 26 d. (sekmadienį) 11 val. iškilmingos Sinodo pamaldos ev. reformatų bažnyčioje.

13 val. – Agapė parapijos namų kiemelyje.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos 2015m. lapkričio 14 dienos sprendimu kviečiamas Neeilinis Sinodo suvažiavimas Biržuose šių metų gruodžio 19 dieną. Neeiliniai Sinodai renkasi iki eilinio Sinodo suvažiavimo, iškilus būtinybei išspręsti tuos Bažnyčios valdymo reiklus, kurių neturi įgaliojimų spręsti Konsistorija. Per paskutinius šimtą metų įvyko 7 neeiliniai Sinodo suvažiavimai. Savo reikšme, vieni niekuo neišsiskyrė, o kiti buvo ypač reikšmingi tolimesniam Bažnyčios gyvenimui. Be abejonės patys reikšmingiausi neeiliniai suvažiavimai įvyko Vilniuje 1940 m. sausio 6 d. ir 2013  m. kovo 23 dieną. Abu jie panašūs tuo, jog po ilgos pertraukos Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia išsprendė administracinio vientisumo klausimus. Pirmasis buvo iškilęs dėl Lietuvos valstybės sienų pasikeitimų, kurį laiką neleidusių vieningai veikti visai Bažnyčiai. Antrasis iš dalies panašus tuo, jog Bažnyčia negalėjo veikti vieningai dėl neišspręstų jos atstovavimo klausimų santykiuose su valstybe. Abiejuose minimuose neeiliniuose Sinodo suvažiavimuose buvo labai stipriai išreikšta itin gausios dalies tikinčiųjų bei Bažnyčios atstovų valia Bažnyčios administracinei vienybei atstatyti.

Lietuvos valstybė ir jos institucijos išgyveno savo pakilimus ir nuosmukius, žlugimus. Lietuvos valstybės teritorija keitėsi arba joje šeimininkavo kitų valstybių galybės. Šios, vėl gi, iškildavo ir žlugdavo. Žemėje, kurioje šiandieną galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, galime atrasti mažiau nei dešimt institucijų, kurios veikė ir tebeveikia šioje teritorijoje nuo Didžiųjų kunigaikščių Gediminaičių dinastijos laikų. Viena iš jų - Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia. Lietuvos evangelikų reformatų aukščiausioji institucinė vadovybė - Sinodas veikia nuo 1557 metų. Per šimtmečius Sinodas susirinkdavo įvairiose vietose, daugiausia - LDK Sostinės mieste Vilniuje. Nuo 1920 metų Lietuvos evangelikų reformatų Sinodų eilinių suvažiavimų vieta - Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, o laikas - Joninės. Kas metai Sinodas susirenka į eilinius suvažiavimus, o poreikiui iškilus - į neeilinius posėdžius. Per 458 metus Sinodas kas metai rinkosi į savo eilinius ar neeilinius suvažiavimus, išskyrus karų ir epidemijų metus. Ilgiausios pertraukos - nuo 1945 iki 1956 ir nuo 1958 iki 1987 metų. Svetima valstybė neleido veikti krikščioniškam Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui. Juk originalus jo pavadinimas lotynų ar lenkų kalbose skambėjo nedviprasmiškai - "Unitas Lithuaniae" arba "Jednota Litewska" ir reiškė ne ką kitą, kaip protestantų Lietuvos Sinodą. Nepaisant draudimų, minėto Sinodo priimti Bažnyčios teisiniai aktai nenustojo veikę, Bažnyčia gyvavo ir varge vykdė savo misiją. Iki 1990 metų buvo išlikusios tik 5 evangelikų reformatų bendruomenės Biržų krašte.