91-ji psalmė: Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy. Jis sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ Juk tai jis išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos 0ir nuo mirtį nešančio maro. Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, – po jo sparnais rasi prieglaudą. Jo ištikimybė – dengiantis skydas. Nereikės tau bijoti nakties siaubo nei strėlės, iššautos dieną,  nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį.

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 3,5-9: ⁵Kas gi yra Apolas? Kas gi Paulius? Tarnai, kurių dėka jūs įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpaties kiekvienam buvo skirta. ⁶` Aš sodinau,  Apolas laistė, o Dievas augino. ⁷Nieko nereiškia sodintojas nei laistytojas, bet tik augintojas – Dievas. ⁸Kas sodina ir kas laisto, sudaro viena, tačiau kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą. ⁹Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statyba.

Katech. Holger Lahayne

XVI a. Reformacija buvo toks judėjimas, kuris sugražino Jėzų Kristų į teologijos ir krikščioniško gyvenimo centrą. Asmeninis Kristaus pažinimas – štai ko tada žmonėms trūko ir reikėjo. M. Liuterio jaunystės draugas ir bendražygis P. Melanchtonas 1521 m. parašytoje pirmojoje evangelikų dogmatikoje Loci communes pabrėžė, kad svarbiausia yra praktinis Kristaus pažinimas: „Štai ką reiškia pažinti Kristų: atpažinti jo geradarystes...“ – geradarystes mums. Kiekvienas teologas ir kiekvienas krikščionis privalo žinoti, „dėl kokios praktinės naudos Kristus prisiėmė kūną ir buvo prikaltas prie kryžiaus“.

Katech. Holger Lahayne

Žodis „ekumenizmas“ krikščionių diskurse, regis, savo vietą jau rado. Ypač Maldos už krikščionių vienybę savaitės metu sausio mėnesį jį galime išgirsti itin dažnai. Patys krikščionys ekumenizmą vertina skirtingai. Vienos bažnyčios į jį žiūri labai skeptiškai arba net visai atmeta, kitos, priešingai – demonstruoja ypatingą atvirumą ir net aistringai remia. Viena iš svarbių tokių skirtingų nuostatų priežasčių yra ta, kad pats žodis „ekumenizmas“ turi daug reikšmių.

Katech. Holger Lahayne

Dievas žmones sukūrė tam, kad gyventų asmeninėje bendrystėje su jais. Nuopuolis šią bendrystę sugriovė, tačiau Dievo ryšys su žmonėmis neišnyko. Dievas ne pasitraukė, o išlaikė santykį su žmonėmis, bendrauja su jais įvairiais būdais: apsireikšdamas savo kūrinijoje ir istorijoje, prabildamas per ypatingus įvykius, pavyzdžiui, stebuklus.