Martynas Liuteris (Martin Luther, 1483–1546 m.) – Vokietijos teologas, Bažnyčios reformatorius. Jo idėjos įžiebė Reformaciją, padarė didelę įtaką protestantizmo mokymui, suformavo naujas krikščionybės tradicijas.

Emily van Dalen

Prieš daugelį metų, viename iš Pakistano miestų, kur tuo metu mano tėvai buvo misionieriai, nebuvo vakarietiško stiliaus mokyklų, kuriose būtų mokoma anglų kalba. Daugumoje vietinių mokyklų buvo privaloma studijuoti arabų kalbą ir islamą. Ne vienerius metus mieste, talpinančiame kelis milijonus žmonių, mes buvome vienintelė šeima iš Vakarų. Mano tėvams teko priimti skausmingą sprendimą - savo keturis vaikus išsiųsti mokytis į internatą, kuris buvo Himalajų kalnuose, maždaug aštuonios valandos kelio nuo ten, kur jie gyveno.

Johann Hesse

Visuomenės spaudimas skiepytis ateinančiais mėnesiais, tikėtina, smarkiai išaugs. Sakoma, jog turėtume skiepytis ne tik dėl savisaugos, bet ir iš solidarumo su aplinkiniais. Solidarumo idėja bažnytinėje aplinkoje prilyginama artimo meilės įsakymui. Pavyzdžiui, liuteronų vyskupė Kirsten Fehrs, atsakydama Hamburgo dienraščiui į klausimą, ar skiepysis, patikina: „Žinoma, būtinai skiepysiuosi. Nes tai juk meilės artimui išraiškos būdas“. Skiepydamiesi, mes užkertame kelią tūkstančiams mirčių ir sveikatos sistemos perkrovimui. „Tavo skiepas ne tik sustabdo visa tai, bet ir apsaugo tave patį.“ („Hamburger Abendblatt“, 2020 12 24)

1. Jėzau per Savo

šventą pris‘kėlimą

nudalyk mumus 

kalčių atleidimą

ir amžiną gyvenimą.

2. Ten, kur prieš sostą

Viešpaties danguje

džiaugsmingai gieda

pulkai išrinktųjų:

„Alleliuja, Alleliuja!”

(Giesmynas su maldų priedu Lietuvos evangel.-reformatų parapijų vartojimui. 1910 m. / 136 giesmė) 

Lietuviškas žodis “sveikinimas” kildinamas iš būdvardžio “sveikas”. Tai linkėjimas nepasiligoti, būti sveikam ir gyvam. Visi to norime – gyventi ir būti sveikinami - sveiki, nors žinome, jog esame svečiai šiame pasaulyje. Krikščionims žodis “sveikas” turi gilesnę prasmę. Tai ne tik kūno sveikumas. Visų pirma ne kūno, bet dvasios “sveikumas”. Todėl šiandien ir žodį “sveikinimas” kviečiu priimti krikščioniška prasme.

John Stott

Egzistuoja nuolatinė grėsmė žodžių prasmei iškrypti, arba, kitaip sakant, žodžiams nuvertėti, todėl ankščiau buvę gyvybingi žodžiai dabar merdi arba jau yra mirę. Visa tai ištiko ir žodį „bendravimas“. Šiandien – tai nuvalkiotas ir nuvertintas terminas. Bendrinėje kalboje, viso labo, tereiškiantis ne daugiau nei geraširdišką, draugišką pasisėdėjimą, ar dirbtinu meilumu persunktą susiėjimą, arba tai, ką Australijos metodistai vadina maloniomis sekmadienio popietėmis, taip sakant, malonius pasišnekėjimus prie arbatos puodelio.

Kun. Frank van Dalen

Tada [kai kurie Fariziejai] sakė Jam: Kodėl Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?. Jėzus jiems atsakė: Argi galite versti pasninkauti vestuvininkus, kol su jais yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus. Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų. Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius, ir tada abeji išsilaiko. Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: „Senasis geresnis!“ /Luko 5, 33-39/.

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 5, 1-5:  ¹Apskritai tenka girdėti apie ištvirkimą tarp jūsų, net apie tokį ištvirkimą, kokio nepasitaiko nė pas pagonis, būtent –  kažkas gyvenąs su tėvo žmona... ²Ir jūs dar esate pasipūtę? Užuot nuliūdę ir taip darantį išmetę iš savo tarpo?! ³Bent aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau, lyg būdamas tarp jūsų, tą nusikaltimą padariusį. ⁴Susirinkę draugėn Viešpaties Jėzaus vardu su mano dvasia ir mūsų Viešpaties Jėzaus galybe, ⁵atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties teismo dienai.