„Ne dirbu, o gyvenu savo darbą…“
Kalbamės ir kalbamės, kol naktis mus užklumpa. Ir kavą išgeriame, ir sausainius suvalgome, ir vėsuma jau pakilo nuo ežero, šalia kurio Danutė gyvena. Priėjusi jos kaimynė pajuokauja – nereikia apie ją laikraštyje rašyti, juk ir taip esanti atpažįstama daugeliui biržiečių.
„Biržai – kaip Tvin Pyksas. Jis arba įtraukia, arba atstumia. Man nutiko pirmasis atvejis", - atvirauja pašnekovė Danutė Nindriūnaitė. Pokalbis su ja, kurią išties daugelis pažįsta bent jau „iš matymo" – apie visokiausius tvin pyksus. Ir asmeninius, ir biržietiškus, ir globalinius... Rugsėjo 27 diena – Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė šventė. Pašnekesyje nemažai vietos tenka likimo nuskriaustiems vaikams, su kuriais Danutės gyvenimas itin glaudžiai susijęs.