Francis A. Schaefferis (1912–1984) – buvęs vienas įtakingiausių XX a. evangelikalų judėjimo lyderių. Teologinį išsilavinimą įgijo konservatyviųjų reformatų seminarijose ("Westminster", vėliau "Faith Theological Seminary"), po to dirbo dvasininku Biblijos presbiterijonų bažnyčios parapijose. 1948 su šeima persikėlė į Šveicariją, kur 1955 kartu su žmona įkūrė L'Abri (pranc. "prieglobstis") draugiją. Šiandien L'Abri gyvenimo ir studijų centrai veikia dešimtyje šalių (tarptautinė "L'Abri fellowship" žr. http://labri.org ). 

 

Biblija, Dievo užrašytasis žodis – ne filosofinis traktatas ir ne knyga su septyniais užraktais. Biblija mums duota suteikti žinių ir praktinę naudą. O visų pirmiausiai – paskelbti apie išgelbėjimą. Iš jos sužinome apie mūsų "vienintelę paguodą gyvenant ir mirštant" (Heidelbergo katekizmas, 1). Biblija yra labai praktiška knyga, kurioje aptariamos visos mūsų gyvenimo sritys: verslas ir politika, muzika ir menai, švietimas ir auklėjimas, taip pat santuoka ir skyrybos.

Švenčiant Reformacijos 500 metų sukaktį ir Lietuvoje šios sukakties minėjimą valstybės lygmeniu inicijavusios Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos gyvavimo 25-metį, Vilniuje LDK Valdovų rūmuose spalio 26 d. kvietė tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos sumanyta konferencija buvo įtraukta į 2016 m. lapkričio 23 d.

2017-siais minėti jubiliejiniai Reformacijos metai nustebino mokslo ir meno renginių gausa.  Praėjusių metų sausio1-ąją Lietuvos evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, kukliai švęsdami Kristijono Donelaičio gimtadienį, buvo pilni abejonių: kažin, ar užteks jėgų ir sumanumo iškilmingai paminėti 500-sius Reformacijos metus, ar pavyks sudominti reformatorių asmenybėmis ir jų skelbtomis tezėmis kitų konfesijų tikinčiuosius? Tačiau, metams įpusėjus, abejones išsklaidė džiaugsmas: nedidelės bendruomenės sulaukė daugybės talkininkų – buvo galima įsitikinti, kad šiais laikais kultūros tradicijos tęsiamos bendromis pastangomis.

Panevėžio Muzikiniame teatre šių metų pabaigoje – gruodžio 29 d. teatro pučiamųjų instrumentų orkestras Panevėžio garsas (dirigentas Martynas Bražas) padovanojo panevėžiečiams koncertą – renginį Reformacijos priežastys ir pradžia, skirtą Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti.

Renginio pradžioje sveikinimo žodžiu į susirinkusius kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys, panevėžietis Povilas Urbšys.

Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats VIEŠPATS. /1 Kor 12,5/

Biblijoje nėra parašyta, kokią dieną ir mėnesį gimė Jėzus. Bet krikščionybei tapus oficialia valstybės religija, į Romos imperijos kalendorių Jėzaus gimimo šventimas buvo įtrauktas 354 m. – gruodžio 25 diena. Paprastai teigiama, kad Jėzaus gimimo paminėjimas Romos imperijoje pakeitė II–IV a. gyvavusią imperatoriaus Aureliano įvestą pagonišką Saulės šventę – Nenugalimos Saulės gimtuvių dieną, kuri gruodžio 25 d. buvo švenčiama minint žiemos saulėgrįžą.

Gruodžio 22 dieną Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas susitiko su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu. Aptarti Kauno bažnyčios grąžinimo Reformatų Bažnyčios nuosavybėn, Vyriausybės ir Ev. reformatų Bažnyčios bendradarbiavimo, teisėkūros bei kiti klausimai, pasidžiaugta besibaigiančiais Reformacijos jubiliejinių metų renginiais.

Holger Lahayne

Tęsinys, skaitykite nuo pradžios čia

Bažnyčios 
Evangelikų ir katalikų bažnyčių pastatai iš pirmo žvilgsnio dažniai nelabai skiriasi. Abiejų konfesijų vidaus architektūros įvairovė taip pat labai didelė. Bendrai katalikų šventovių bruožas – didesnis puošnumas, tačiau yra ir labai kuklių bažnyčių. O tarp evangelikų kartais kaip tik rastume tokių, kai pagalvoji, ar tik nebus jie pabandę su pačia Roma parungtyniauti – tokie stulbinantys ir įspūdingi pastatai su dideliais ir prašmatniais altoriais (pvz., Šv. Pauliaus katedra Londone arba Berlyno evangelikų katedra).