Amerikos jungtinės reformatų presbiterionų Bažnyčios kvietimu 2014 metų birželio 6 – 14 dienomis Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendentas kun. Rimas Mikalauskas, atstovaudamas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai, buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir lankė šios Bažnyčios parapijas, dalyvavo Sinodo suvažiavime.

Birželio 8 dieną Vilniaus ev. reformatai ir svečiai rinkosi į neeilines pamaldas, kuriose buvo švenčiamos Sekminės su šv. Vakariene ir Konfirmacija.

Pamaldos prasidėjo konfirmančių Gertrūdos Šernaitės, Rūtos Vėbraitės ir Vitos Ickės skaitomomis šv. Rašto ištraukomis. Pamaldų liturgiją vedė ir pamokslą sakė generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas.

Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, minint kunigo Kristijono Donelaičio 300-tųjų gimimo metinių sukaktį bei LELB vyskupo Jono Viktoro Kalvano senj. 100-ąsias gimimo metines, š. m. birželio mėn. 7 d. (šeštadienį) 15.00 val. rengia Lietuvos evangeliškų bažnytinių chorų GIESMIŲ ŠVENTĘ - 2014.   Kiekvienas  choras atliks iš savo repertuaro pasirinktinai chorinį kūrinį ar giesmę, atitinkančią K. Donelaičio laikmetį ar atspindinčią to laikotarpio dvasią. Bus skaitomos ištraukos iš  K. Donelaičio raštų, o tarp skaitinių chorai giedos tą laikmetį bei dvasią atspindinčias giesmes. 

Povilo Klybo gimimo 140 – osioms metinėms.

Adomo Šerno 130 – osioms gimimo metinėms.

Apie Nepriklausomybės akto signatarą Jokūbą Šerną (1888 – 1926) „Šiaurės rytų“ skaitytojai yra skaitę ne kartą. Jo vyresnis brolis evangelikų reformatų kunigas, superintendentas Adomas Šernas, 1917 metais dalyvavęs Vilniaus konferencijoje ir pasiūlęs iki šiol tebevartojamą žodį nepriklausomybė, prisimenamas rečiau. Gimė jis 1884 metų gegužės 25 dieną netoli Nemunėlio Radviliškio esančiame Jasiškių kaime, Elžbietos Žemaitytės ir Martyno Šerno šeimoje, kurioje, be Adomo, augo dar du broliai ir dvi seserys. Skaityti lietuviškai iš giesmyno berniuką išmokė mama, o skaityti ir rašyti rusiškai, nupirkęs rusų kalbos elementorių, jį mokė tėvas. Sulaukęs devynerių metų pradėjo mokytis Nemunėlio Radviliškio pradinėje mokykloje, kur viskas buvo dėstoma rusų kalba, o tikybos mokė vargonininkas. Kai Adomui sukako 11 metų, tėvas jį nuvežė į Rygos klasikinę gimnaziją. Baigęs tris klases ir gavęs reformatų sinodo stipendiją, išvažiavo mokytis į Slucko gimnaziją. Čia gavęs brandos atestatą, 1905 metais įstojo į Dorpato (Tartu) universiteto Teologijos filosofijos fakultetą. Vėliau prisimins, kad studijas šiame fakultete pasirinkęs dėl dviejų priežasčių – paklusęs mylimiems tėvams, kurie troško jį matyti kunigu, ir norėdamas įsitikinti krikščioniškosios religijos tiesa. Baigęs Teologijos fakultetą, 1913 metų kovo 24 dieną buvo įšventintas diakonu Vilniuje, o birželio 23 dieną ordinuotas kunigu ir paskirtas Švobiškio parapijos klebonu.

2014 m. birželio 2 d. – rugpjūčio 12 d. Evangelinis Biblijos institutas (EBI) vykdo studentų priėmimą. 2014 m. priėmimas vyksta tik į Šiaulių studijų centrą.

„Jis buvo puikus pianistas, talentingas kompozitorius, aštrus, bet nekandus kritikas, tobulas žurnalistas ir genialus žmogus“, - apie kompozitorių Vladą Jakubėną yra sakiusi jį pažinojusi biržietė Aleksandra Balčiauskienė. Gimė Vladas Jakubėnas (krikštytas Vladislovo Jono vardais) Biržuose, evangelikų reformatų kunigo, vėliau Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, daugelio knygų autoriaus Povilo Jakubėno ir jo muzikalios žmonos Halinos Lipinskos šeimoje 1903 metų lapkričio 29 dieną. Pakrikštytas 1904 metų gegužės 15 dieną. Paties V. Jakubėno pageidavimu krikšto diena laikoma ir jo gimimo oficialia diena. Todėl šių metų gegužės 15 dieną biržiečiai minėjo savo žymaus kraštiečio 110 – ąsias gimimo metines.

Su didžia pagarba vertiname Aleksandrą Makedonietį – didybės manijos kankintą choleriką, persigėrėlį ir apsirijėlį, nužudžiusį draugą, gali būti, kad net ir tėvą. Stebimės ir žavimės Julijumi Cezariu – buvusiu ypatingai šaltakraujišku politiku, dėl valdžios nuo kelio šlavusiu savo draugus ir nedraugus. Jo pergalingojo žygio per Galiją brydė klote nuklota lavonais bei pelenais. Visa tai vienam iš žymiausių Lietuvos filosofų netrukdo apie šiuos vyrus tarti: "Jie buvo ir liko man aukščiausiojo žmogiškumo, taurumo, vyriškumo, trumpai tarus, aukšto rango egzistencinės laikysenos pavyzdžiais." ("Arvydas Šliogeris atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos klausimyną"; bernardinai.lt, 2012 09 16)