Kovo 11 dieną Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui paminėti Biržų reformatų bažnyčia buvo sukvietusi bendroms padėkos pamaldoms Biržų miesto ir rajono evangelikus: liuteronus, metodistus, reformatus, sekmininkus.

Šiais metais švenčiant 25-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines Biržuose buvo nuspręsta sukviesti evangelikus į bendras ekumenines pamaldas, kad šventė būtų iškiliau paminėta, bet kartu išliktų jauki, nuoširdi kartu su tikėjimo broliais ir sesėmis. Kovo 11 dieną, 11 valandą – trečiadienį – į reformatų bažnyčią rinkosi seniai tame krašte veikiančių evangelinio tikėjimo bendruomenių žmonės: be šeimininkų – reformatų, liuteronai, su kuriais, pokariu nugriovus liuteronų bažnyčią, daug metų dalytasi Biržų reformatų bažnyčios pastatu, sekmininkai, 2012 m. atšventę šimtmečio jubiliejų, ir metodistai, kurių bendruomenę 1923 m. įkūrė kunigas Oskaras Kaufmanas. Pastarosios dvi Bažnyčios vykdo aktyvią diakoninę veiklą – yra įkūrę sėkmingai dirbančius vaikų dienos centrus.

Holger Lahayne

Sola gratia

Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį suprato reformatoriai, byloja apie visišką visų žmonių nuodėmingumą. Visiškas nusidėjėlis pats išsigelbėti iš savo nuodėmių negali. Tai atlieka Dievas, padovanodamas tikėjimą, o per jį ir atpirkimą iš nuodėmių. Atpirkimas įvykdomas be jokio žmogaus indėlio, vien iš Dievo malonės – sola gratia. Pagrindas šitokiai malonei yra Dievo amžinasis išrinkimas. Šis išrinkimas pasaulį padalija į Bažnyčią ir netikinčiuosius. Dievo atpirktieji tampa Dievo vaikais ir gyvena su juo taikoje, tikėjime ir garbinimo džiaugsme. Netikintieji elgiasi pagal savo nuodėmingos širdies sprendimus ir maištauja prieš Dievą.

Po trejus metus vykusios pertraukos, šių metų vasario 28 dieną vėl buvo suorganizuotas Lietuvos evangelikų reformatų jaunimo draugijos „Radvila” visuotinis susirinkimas. Jo tikslas: nuveiktų darbų aptarimas, naujų planų, draugijos vizijos apibrėžimas bei atsakingų asmenų už jų įgyvndinimą išrinkimas, taip pat naujo draugijos direktoriaus rinkimai. Ankstų šeštadienio rytą susirinko jaunimas iš visos Lietuvos (Šiaulių, Biržų, Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Kėdainių). Viso dalyvavo 29 žmonės (balsavimuose dalyvavo 20), kurie visą dieną paskyrė Radvilos veiklos aptarimui, jos gerinimui bei naujų tikslų išsikėlimui.

Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija, reaguodama į pastaruoju metu spaudoje ir televizijoje (toliau tekste – ir žiniasklaida) paskleistą informaciją apie tariamai netinkamą šviesios atminties Natalijos Olgos Šarkūnienės ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo (toliau tekste – ir Bažnyčia) sudarytos 2011-01-06 ,,Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties" – arba Rentos sutarties vykdymą (toliau tekste – Rentos sutartis) ir apie tariamą Bažnyčios siekį pasisavinti N. O. Šarkūnienės turtą bei tariamą norą neteisėtais būdais perimti N. O. Šarkūnienės dukters A. Š. globą, pažymi, kad žiniasklaidoje paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina ne tik Biržų evangelikų reformatų parapijos klebono kunigo Rimo Mikalausko garbę ir orumą, bet ir visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos reputaciją.

Apie Rentos sutarties vykdymą

Pažymėtina, kad iki 2014 metų pradžios parapijietė N. O. Šarkūnienė dėl minėtos sutarties vykdymo Bažnyčiai neturėjo jokių pastabų ar priekaištų. Nurodytos Sutarties vienas pagrindinių tikslų (be išlaikymo iki gyvos galvos) – yra išsaugoti senolės turtą po rentos gavėjos mirties jos neįgaliai ir neveiksniai dukteriai A. Š. Nors teisine prasme tuo metu galbūt buvo pasirinkti ne visai tikslūs teisiniai instrumentai šiems įsipareigojimams užtikrinti, tačiau esant gerai visų sutarties šalių valiai – dėl to niekam nekilo klausimų ar neaiškumų. Juo labiau, Sutarties vykdymui buvo pasitelkta Bažnyčios tarnautojų pagalba, kurie bendromis pastangomis nuoširdžiai rūpinosi senolės bei jos neįgalios dukters poreikiais, o po senolės mirties ir toliau rūpinasi jos neįgalia dukterimi.

Kviečiame prisijungti prie jaunimo festivalio, liepos 21 - 25 dienomis, Tata mieste, Vengrijoje. Šis festivalis tai puiki galimybė 18 – 26 metų žmonėms susipažinti ne tik su Vengrijos evangelikais reformatais, bet ir su tikėjimo broliais ir seserimis iš kitų šalių. Dalyvių skaičius auga kasmet. Festivalis pasižymi turtinga programa, kurioje muzikos grupių pasirodymai, seminarai, diskusijos mažose grupėse, įvairių organizacijų prisistatymai, pažintinės ekskursijos ir, žinoma, bendravimas bei naujos pažintys su bendraminčiais.

Viktorija Liauškaitė

Vasario 15-ąją Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje vyko šventinės Valstybės atkūrimo dienai paminėti skirtos pamaldos. Iškilmingas pamaldas laikė gen. superintendentas kunigas Tomas Šernas ir Vilniaus parapijos klebonas kunigas Raimondas Stankevičius. Taip pat minėjime dalyvavo nemažai garbingų svečių bei parapijiečių, giedojo choras "Giesmė", vadovaujamas Janinos Pamarnackienės.

Pamaldos pradėtos M.Liuterio giesme "Tvirčiausia apsaugos pilis", kuri neoficialiai vadinama Reformacijos himnu. Apaštališkąjį tikėjimo išpažinimą paskaitė svečias, Tikėjimo Žodžio Bažnyčios pastorius Darius Širvys. Generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas susirinkusiems pasakė homiliją apie laisvę, panaudodamas pavyzdį iš Balio Sruogos romano "Dievų miškas".

1515 m vasario 4 d. Nesvyžiuje gimė Mikalojus Radvila Juodasis, svarbus reformacijos veikėjas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikas. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija pristato Brunono Bušackio studiją „RADVILA JUODASIS. PATRIOTAS IR PROTESTANTAS. BIOGRAFIJA".
Šis veikalas 1977 m. buvo paskelbtas Devenių kultūrinio fondo leidinyje Čikagoje.

Minėtą knygą galite nemokamai skaityti spustelėję šią nuorodą.

www.reformacija.lt

Viktorijos Liauškaitės ir

Vilniaus savivaldybės informacija

Vasario 6 dienąVilniaus miesto savivaldybė pristatė projektus, kaip planuojama sutvarkyti Vilniaus Misionierių sodą, Reformatų parką, Rasų kapines, Pasaulio teisuolių parką ir kitas viešąsias miesto erdves.

„Bernardinų sodas tebuvo pradžia – suplanavome ir sutvarkysime viešąsias erdves ne tik miesto centre, bet ir rajonuose. Atgijusiais istoriniais miesto parkais galės didžiuotis kiekvienas vilnietis. Mūsų miestui reikia daugiau rekreacinių, kultūringo laisvalaikio erdvių gamtoje“, - sakė Vilniaus meras A. Zuokas.