Marija Magdalietė Jį pažino ne iš karto. Nes gyvas ir prikeltas Kristus – nebėra pažįstamas vien kūno požiūriu (2Kor 5,16). Jis yra kitoks – nauja tikrovė įsiveržia į šį pasaulį.

Ar galiu Jį pažinti aš? Ar Jis mane mato ir klausia: Ko verki, ko ieškai?

Taip, mato, nes Dievui rūpi, ko mes ieškome. Jis nori mums pagelbėti, nes žmogus visuomet ieško Dievo. Giliausia savo esme žmogus visuomet ieško tik Dievo. Nes tik Dievas gali patenkinti žmogų.

Kun.Tomas Šernas

 Trečias kelionės link kryžiaus etapas –  paskutinė vakarienė

 Dykumoje alkanam Jėzui gundytojas pasiūlė pabandyti akmenis paversti duona. Mums duona yra būtinybė.Tai taip pat yra ne tik maistas mūsų kūnams, bet ir mūsų artimieji, nematerialios vertybės, menas. O dar mums “duona” yra tai, ką galime parduoti. Parduodame savo ar kito darbą, žinias, įgūdžius, nekilnojamą turtą. Kaune pokario metais vėlyvo praeivio kartais būdavo mandagiai paprašoma “nusipirkti plytą” ar akmenį. Ginklų gamintojai parduoda savo produkciją, buvo pardavinėjami net sklypai Mėnulyje. Duona  – visų mūsų natūralus siekis gyventi ir išgyventi.

Kun.Tomas Šernas

Gavėnios laikotarpio apmąstymai turi savo prasmę ir istoriją. Romos tradicijos bažnyčiose istoriškai įprastas Jėzaus „kryžiaus kelio“ minėjimas. Jis skatina apgalvoti Šv.Rašte aprašytus įvykius, taip pat  savo tikėjimą ir gyvenimą. Vilniuje ir Žemaitijoje yra tam skirtų vietų – Kalvarijų, kuriose krikščioniui piligrimui meldžiantis bei vaikštant po Jėzaus kančios vietas simbolizuojančias stotis - maldos vietas pagerbiamas Viešpats ir sustiprinamas tikėjimas. Maldų stočių yra dvidešimt, pirmoji maldininkų stotis prasideda nuo paskutinės vakarienės apmąstymo.

Holger Lahayne

Be galo svarbus ginčas 

Trejybės mokymas apie vieną Dievą trijuose asmenyse yra vienas iš kertinių stulpų, laikančių krikščionių tikėjimą. Beveik visos krikščionybės konfesijos ir bažnyčios pritaria šiam mokymui, o nepritariančios tradiciškai priskiriamos prie netikrų krikščioniškų judėjimų (pvz., Jehovos liudytojai) bei nekrikščioniškų religijų (islamas). Liturginiame kalendoriuje Šv. Trejybės švente po Sekminių tradiciškai užbaigiamas bažnytinių švenčių laikotarpis.

Gabrielius Lukošius

Laisvę pradedame ypatingai vertinti tada, kai ją prarandame. Tai gali būti tiek asmeninė, tiek visos valstybės laisvė.

Galbūt anksčiau laisvai galėjai praeiti pro alkoholinių gėrimų skyrių, o dabar tai jau tik sąžinės graužatį keliantys prisiminimai, nes turėta laisvė prarasta.

2018 m. vasario 21 d., pas Viešpatį išėjo vienas žymiausių XX a. Kristaus tarnų Bilis Gremas (Billy Graham). Evangelistui buvo 99 metai. Pasak jo sūnaus Franklino Gremo, „jis užmigo savo namuose Šiaurės Karolinoje ir atsibudo Jėzaus glėbyje“.

Bilis Gremas gimė 1918 m. ūkininkų šeimoje Šiaurės Karolinoje. Krikščioniu jis tapo po to, kai būdamas 16 metų išgirdo keliaujančio evangelisto pamokslą. Dvasininku Bilis Gremas buvo įšventintas 1939 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis tapo žinomas po 1949 m. vykusios dviejų mėnesių evangelizacijos milžiniškoje palapinėje Los Andžele.

Kėdainių raj., Akademija, 2018 m. birželio 25  – liepos 1 dienomis

Penktą kartą nepriklausomoje Lietuvoje evangelikų reformatų Bažnyčia kartu su Švedijos suvienyta evangelikų bažnyčia organizuoja krikščionišką sporto stovyklą.

Mieli vaikai, jeigu norite tapti geresniais, stipresniais kūnų ir dvasia, rinkitės šią stovyklą. Tėveliai, palaikykite ir paremkite savo vaikus. Stovyklą organizuojame visi kartu: Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia suteikdama netgi du dvasininkus sielovadai, dvasinio mokymo programos priežiūrai, stovyklautojų tėveliai - aukodami reikiamą išlaikymo sumą, savanoriai vadovai bei profesionalūs treneriai iš Lietuvos ir Švedijos - dirbs stovykloje aukodami savo laiką ir žinias.

Holger Lahayne

Protestantiškas bažnyčias atskirti nuo kitų dažniausiai nėra sunku: jos beveik visos mažesnės, paprastesnės vidaus ir išorės architektūra ir, palyginus su Romos katalikų arba stačiatikių, neturinčios daug puošybos elementų. Žinoma, yra ir išimčių. Londono Šv. Pauliaus katedra arba Berlyno katedra pirmu žvilgsniu nesunkiai galėtų būti priskiriamos katalikams. O Kauno katalikų Prisikėlimo bažnyčios pastato architektūros racionalumas galėtų būti priimtinas ir bet kuriai protestantiškajai.