Katech. Holger Lahayne

Malonė nuostabi tuo, kad Dievas rado būdą, kaip nubausti nuodėmę, įvykdyti teisingumą ir kartu iš meilės atleisti žmonėms bei būti gailestingas. Jo mylimasis Sūnus ant kryžiaus sumokėjo už mūsų kaltę ir patenkino Tėvo teisingumą. Tokiu būdu Jėzaus aukoje „ramybė ir teisumas“ tobulai pasibučiavo (Ps 85, 11).

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 3,10-15: ¹⁰Dievo man suteikta malone aš, kaip išmanus statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Kiekvienas tegul būna apdairus ant jo statydamas. ¹¹Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus. ¹²Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – ¹³kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi, ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. ¹⁴Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. ¹⁵O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį.

Šalyje ir pasaulyje susidarius sudėtingai situacijai, nuo pirmadienio iki šeštadienio (imtinai) 20 val. kasdien Jums transliuojame Dievo Žodžio ir maldos vakarus iš Vilniaus, Biržų, Kauno ir kitų vietų Facebook tiesioginių transliacijų būdu.

Kviečiame prisijungti, taip pat dalintis maldos poreikiais ar užduoti rūpimus klausimus.

Katech. Holger Lahayne

Žmogus buvo sukurtas geras. Tačiau jau pirmasis, Adomas, nepakluso Dievo įsakymui, pasipriešino ir atmetė Jo gerumą bei teisumą. Po nuopuolio (Pr 3) visi ėmė darytis maištininkais, tolintis nuo Dievo ir pasikliauti netinkamais dalykais, būtent kūriniais (Rom 1, 21–23). Dėl Adomo paklydimo ir mes iš prigimties esame linkę „Dievo ir savo artimo nekęsti“ (Heidelbergo katekizmas, 5). Vestminsterio tikėjimo išpažinime ši realybė perteikta taip: „Dėl šio prigimtinio sugedimo mes visiškai nelinkę ir nepajėgūs daryti gera, priešinamės gėriui ir esame visiškai linkę pasiduoti visokiam blogiui; dėl šito sugedimo gimsta ir padaromos visos nuodėmės“ (VI, 4).

Reaguodamas į COVID-19 plitimą ir karantiną mūsų šalyje, Lietuvos Raudonasis Kryžius renka savanorių rezervą Vilniuje. Prie savanorių kviečia prisijungti pilnamečius, kurie nori padėti karantine esantiems pažeidžiamiems žmonėms. Savanoriauti kviečiame tuos, kurie pastarąsias dvi savaites nebuvo užsienyje, nebendravo su užsikrėtusiais ir nejaučia ligos simptomų.

Vilniaus miesto savivaldybei prireikus papildomų pagalbininkų, savanoriai prisidės prie pagalbos vienišiems, karantine esantiems žmonėms, vykdys kitus savivaldybės pavestus darbus.

Šiais žodžiais prieš 25 metus išeivijos lietuviai Čikagoje, Tėviškės liuteronų parapijos bažnyčioje, atsisveikino su ev. reformatų Bažnyčios generaliniu superintendentu kun. Stasiu Neimanu (1899 03 04-1995 03 17), net 65-eris gyvenimo metus paskyrusiu Dievo Žodžio skelbimui Lietuvoje ir išeivijoje. Iki savo amžiaus pabaigos Jis buvo ypatingai susirūpinęs Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios problemomis ir jos tolesniu likimu.

91-ji psalmė: Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy. Jis sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ Juk tai jis išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos 0ir nuo mirtį nešančio maro. Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, – po jo sparnais rasi prieglaudą. Jo ištikimybė – dengiantis skydas. Nereikės tau bijoti nakties siaubo nei strėlės, iššautos dieną,  nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį.

Brangūs tikėjimo namiškiai,

Kovo 12-sios vakare skubos tvarka buvo susirinkusi Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija, be kitų klausimų spręsti ir šiuo metu visiems nerimą ir susirūpinimą keliantį COVID-19 pandemijos iššūkį mums, reformatams.

Atsiliepdami ir pritardami Lietuvos Vyriausybės veiksmams ir gydytojų rekomendacijoms, Konsistorija ragina visus Bažnyčios kunigus, vyresniuosius ir parapijiečius atidžiai  laikytis gydytojų bei valdžios nurodymų.