Šiemet minint Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didiko Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo 500-ąsias metines Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodė šiandien, vasario 7 dieną. Dailininko Domanto Vildžiūno sukurtame pašto ženkle vaizduojamas didiko portretas, o fone - istorinis LDK žemėlapis. 45 euro centų vertės pašto ženklas išleistas 200 tūkst. tiražu.

Viktorija Liauškaitė

Lietuvos bankas į apyvartą išleido 20 eurų vertės proginę sidabro monetą, skirtą 500-osioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo gimimo metinėms pažymėti.

Vasario 4-oji monetos išleidimui pasirinkta neatsitiktinai - būtent šią dieną 1515 m. Nesvyžiuje gimė Mikalojus Radvila Juodasis. "Tai pirmoji Lietuvos banko išleista kolekcinė eurų sidabro moneta. Tęsiame tradiciją lietuviškose monetose įamžinti žymius žmones, nusipelniusius mūsų valstybei. Numatomų išleisti naujų monetų tematika bus įvairi", - sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

kun. Tomas Šernas

Analizuojant reformatų bendruomenės padėtį Lietuvoje XVIII ir XIX a. matosi, kad ji dėl savo mažumo ir silpnumo negalėjo sukurti aiškiai matomų bei visuotinai žinomų lietuviškų vadinamosios kalvinistiškos profesinės etikos, savimonės pavyzdžių. Nepaisant to, reformatai paliko pakankamai aiškių pėdsakų, kurie liudija apie Lietuvos kalvinizmo raidos savitumus. Šie pėdsakai dažniausiai išryškėja intensyvių valstybės, visuomenės pokyčių laikotarpiais.

Holger Lahayne

Strasbūro reformatorius Martynas Buceris (1491–1551) šiandien beveik nežinomas net ir tarp protestantų. O be reikalo, nes daugelis svarbių J. Kalvino mokymų, kaip, pavyzdžiui, apie bažnyčios tvarką, paremti būtent M. Bucerio mintimis. Kaip žinoma, jaunystėje J. Kalvinas net keletą metų praleido mieste prie Reino, kur, matyt, turėjo pakankamai galimybių gyvai pamatyti, kaip reformacija įgyvendinama jam mokytoju tapusio žmogaus.

Kun. Tomas Šernas

Apibrėžiant kurios nors krikščoniškos konfesijos tapatybę, arba jas tarpusavyje lyginant, iškeliami skirtingi argumentai. Romos katalikai didžiuojasi daugumu, apaštališkąja sukcesija, popiežiaus neklaidingumu, Marijos apsireiškimais ar kitais, evangelikui stebėtinais tapatybės dalykais. Stačiatikiai nurodo į seniausios ir gražiausios liturgijos svarbą, dar kiti pabrėžia, jog žegnonė yra teisinga ne trimis, bet tik dvejais pirštais.