1 Sam 2,2-4: ² Nėra kito Šventojo kaip VIEŠPATS, tikrai nėra kito šalia tavęs; nėra Uolos kaip mūsų Dievas. ³Liaukitės išdidžiai kalbėję, teneišeina iš jūsų lūpų įžūlus žodis. Juk VIEŠPATS yra visa žinantis Dievas, – jis nulemia veiksmus. ⁴Galiūnų lankai sulaužomi, o silpnieji apsijuosia jėga.

Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.
Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino. /Jn 1,9-10/

Ši atėjusi šviesa išryškina mumyse glūdinčią tamsą. Nors mes trokštame šviesos, dar daugiau norime pačių savęs. Norime būti savęs - „savo namų“ šeimininkais, apsisaugoję save nuo to, kas erzina ir mums nepatinka.  Norime daugiau savo galių, laisvės ir savarankiškumo. Todėl ir nepažįstame Jo..., ar bent labai gerai suprantame, kodėl tuomet pasaulis Jo nepažino ir dabar nepažįsta.

2020 Viešpaties metų gruodžio 15 d. į nuotolinį posėdį susirinko Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija. Posėdžio metu Konsistorijos nariai svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtų sugriežtintų karantino sąlygų ir galimybes skelbti Dievo Žodį ir švęsti Viešpaties Vakarienę pamaldų metu.

Konsistorija bendru sutarimu nutarė:

Dalija Gudliauskienė

2020 metų gegužės 3 d. sukako 400 metų, kai gimė kunigaikštis Boguslavas I Radvila (lenk. Bogusław Radziwiłł,) Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, Šventosios Romos imperijos kunigaikštis iš Biržų – Dubingių Radvilų šakos, Jonušo Radvilos I ir Brandenburgo princesės Elžbietos Sofijos Hohencolern sūnus.

Katech. Holger Lahayne

Kelias „Dievo Sūnausp” – vedlys į dangų

Pirmoji lietuviška knyga, 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo Katekizmas, prasideda lotyniška dedikacija „Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“. Jos keletas eilučių vienareikšmiškai patvirtina visos knygelės pagrindinį tikslą: „Dievo įsakymus šiuos vykdyki siela skaisčia, / Kad neprislėgtų Tavęs atsiskaitymo valandą rūsčią / Pyktis Teisėjo garbaus, sėdinčio soste aukštam“¹.

Katech. Holger Lahayne

Šią vasarą pasirodė pirmą kartą lietuvių kalba išleistas Belgiškasis išpažinimas (1561). Kaip dažniausiai ir būdinga reformatų konfesiniams raštams, šio išpažinimo autorius Gvidas de Bresas išskirtinai plačiai pristato mokymą apie Bažnyčią. Jam paskiriami net šeši skyriai (27–32), iš kurių ilgiausias 29-asis: „Tikrosios Bažnyčios požymiai“. De Bresas įvardija tris svarbiausius:

K.Pulokas, D.Gudliauskienė

Pirmoji pasaulinio karo aukų atminimo diena Didžiojoje Britanijoje bei kitose Britų tautų sandraugos šalyse pradėta švęsti 1919-aisiais metais. Ji žymi 1918 m. lapkričio 11 dienos 11 valandą, kai visi ginklai nutilo, ženklindami Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, ir buvo pasirašytos Paliaubos. Iš pradžių ši šventė ir vadinosi Paliaubų diena. Po Antrojo pasaulinio karo Paliaubų diena (Armistice Day) buvo pervadinta į Atminimo dieną (Remembrance Day). Tačiau kur kas populiaresnis jos pavadinimas yra Raudonosios aguonos diena, skirta Tautų Sandraugos šalių žuvusiems kariams atminti, o pastaruoju metu šią dieną pagerbiamos visos karų bei teroro aukos.  

D.Gudliauskienė

Šių metų lapkričio 7 d. sukako 400 metų nuo kunigaikščio Jonušo Radvilos mirties.

Kunigaikštis Jonušas Radvila – LDK pataurininkis, Vilniaus kaštelionas, Mikalojaus Radvilos Rudojo anūkas, Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Ostrogiškės sūnus, Boguslavo Radvilos tėvas, paskutinės reformatų Lietuvoje globėjos kunigaikštytės Karolinos Liudvikos Radvilaitės senelis. Reformatų bažnyčių Slucke, Dubingiuose statytojas, Radvilų panteono Dubingiuose įkūrėjas.