Reformatų žinia  

Jer 32,39-41: ₃₉ Vieną širdį ir vieną kelią duosiu jiems, kad jie mane visuomet garbintų savo pačių labui, o po jų – savo vaikų gerovei. ₄₀ Sudarysiu su jais amžiną Sandorą, niekuomet nuo jų nenusigręšiu ir nesiliausiu daryti jiems gera. Į širdį jiems įdiegsiu pagarbą man, kad jie nuo manęs nesigręžtų. ₄₁ Džiaugsiuosi jais, man bus džiugu daryti jiems gera; visa savo širdimi ir siela atsodinsiu juos tvirtai šitame krašte. Amen.

Kun. Holger Lahayne

Kas yra krikščionis? Mūsų trumpame tekste žodžiai „pašaukti“ ir „pašaukimas“ minimi keturis kartus. Jūs „esate pašaukti“, rašo Paulius. Kitame laiške apaštalas panašiai apibūdina krikščionių tapatybę: „jūs esate pašaukti priklausyti Jėzui Kristui“ (Rom 1,6). Krikščionys yra tie, kurie yra Kristuje ir Jam priklauso. Būtent taip ir prasideda reformatų Heidelbergo katekizmas: „[...] ne pats sau priklausau, bet esu savo ištikimojo Išganytojo Jėzaus Kristaus nuosavybė“.

 Reformatų žinia

Luko 2, 39-52: Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo. Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti  Velykų (ST – Pascha).

 Reformatų žinia 

 Luko 2, 22-35: Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,­ kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui,­ ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.

 Reformatų žinia 

Luko 1, 46-55: O Marija prabilo: Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas! Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.